Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Rugilė AugustaitytėŠaltinis: ELTA
„Reikia įvertinti, kad mes gyvename kitose realijose. Ir tie teisės aktai dėl žmogaus teisių, visa prieglobsčio sistema ES, jos ištakos yra iš tų laikų, kai pabėgėliai bėgo nuo karo, maro, bado, nuo tikrų persekiojimų. Ir tuo metu išties pabėgėlis buvo tas, kuris gyveno palapinėje, badaudavo, bet jis džiaugdavosi, kad turi gyvybę“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
„Bet dabar mes turime pabėgėlius, kurie nebėga nuo karo, bado ar maro. Aišku, yra išimčių, bet didžioji plūstanti masė – tai žmonės, kurie ieško geresnio gyvenimo. Galbūt kažkas tuo metu ten neturi darbo, bet neturėti darbo nėra tas pats, kas yra grėsmė mirti nuo bado. Ir didžioji masė turi pinigų susimokėti už padirbtus dokumentus, pasus, padirbtas tapatybes, turi pinigų sumokėti gabentojams, atvežantiems juos į Europą. Tai yra visai kiti migrantai, tai prieš juos turi būti ir priemonės kitokios“, – pridūrė ji.
Migracijos departamento direktorės teigimu, tiek ir Europos žmogaus teisių teismas, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasakę, kad „galimybė atvykti į kitą valstybė ir joje apsigyventi nėra prigimtinė teisė“.
„Tai valstybės prerogatyva nustatyti, ką įsileisti, o su išimtimi prašyti prieglobsčio“, – nurodė Migracijos departamento direktorė.
Pasak jos, nauja realybė reikalauja ir naujų teisės aktų, o vienas tokių – migrantų apgręžimo politiką įtvirtinantis įstatymas.
„Situacija pasikeitė ir reikia kitokių teisės aktų. Mes pamatėme, kad tik atstūmimas padėjo sugrąžinti sienų kontrolę, suvaldyti tuos srautus. Ir tai turi būti įteisinta ir aiškiai pasakyta, kokiomis sąlygomis turi vykti atstūmimas. Tai vienareikšmiškai to reikia, nes tik tada bus galima įtvirtinti būtinus standartus“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
ELTA primena, kad sausio mėnesį Vyriausybė pritarė dar lapkritį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektui, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, įstatymo projektą Seimui ketinama teikti artėjančios pavasario Seimo sesijos metu.
Tuo tarpu nevyriausybės organizacijos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dar sausį pateiktoje 2022-ųjų stebėsenos atskaitoje kritikos praėjusių metų rugpjūtį Lietuvoje pradėtai taikyti vadinamajai „apgręžimo“ politikai negailima. Nors išplatintame dokumente organizacijos atstovai pažymi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius teikė rekomendacijas atsakingiau pasirūpinti „apgręžiamų“ žmonių išgyvenimo poreikiais, vis tik, pasak jų, realių pasikeitimų įgyvendinta nebuvo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad, pasak jų, nė vienas iš stebėtojų kalbintų asmenų, kurie prieš tai buvo „apgręžiami“, nenurodė, kad „apgręžimo“ metu jiems buvo suprantamai paaiškinta, kur ir kokiu būdu galima kreiptis dėl prieglobsčio.
Opozicija įstatymo projektą taip pat vertina skeptiškai. Socialdemokrato Gintauto Palucko nuomone, VRM iniciatyva yra absoliučiai nereikalinga, mat, pažymi politikas, ne visą ekstremaliomis sąlygomis susiformavusią praktiką yra būtina įforminti teisės aktais. Įstatymo projekto būtinybe abejoja ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, nors būtina užtikrinti valstybės saugumą, privalu garantuoti ir žmogaus teises.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
