Miestuose – nauji geriamojo vandens fontanėliai

Atšilus orams lietuviai plūstelėjo į gatves bei parkus. Vieni išeina pasivaikščioti, kiti – pradeda intensyviau sportuoti.  Ne visi gyventojai įpratę šiltuoju metų laiku nešiotis vandens gertuves, be to, ne visuomet išgeria pakankamą kiekį vandens. Tam pasitarnauja miestų viešose vietose įrengti geriamojo vandens fontanėliai-gertuvės, kurių vandentvarkos įmonės įrengs dar daugiau.

Štai Kaune, kur vyksta daugybė „Europos kultūros sostinės“ renginių, šiuo metu atsigaivinti vandeniu galima iš dviejų geriamojo vandens fontanėlių. Vienas jų –  Rotušės aikštėje, kur gausu ne tik kauniečių, bet ir miesto svečių, antrasis – Aukštaičių gatvėje Žaliakalnyje.

Pasak Vaidos Bytautės, UAB „Kauno vandenys“ viešųjų ryšių specialistės, iki šios vasaros vidurio suplanuota įrengti dar keturias modernias gertuves: Kalniečių ir Draugystės parkuose, Studentų skvere ir Kauno ąžuolyne, prie Dariaus ir Girėno paminklo.

Tuo metu Vilniuje šiuo metu yra 16 stacionarių ir 6 mobilios vandens gertuvės. Praėjusių metų šiltąjį sezoną vilniečiai ir jų augintiniai iš gertuvių išgėrė net 1,4 mln. litrų vandens.

Klaipėdoje vandens fontanėliai tapo naujove – čia pradėjo veikti net 3 nauji stacionarūs geriamojo vandens fontanėliai.

„Iki šiol uostamiestyje geriamojo vandens fontanėliai buvo paplūdimiuose, tačiau tik vasaros metu. Nuo gegužės 17 d. naujosios gertuvės pradėjo veikti centrinėje miesto dalyje: Tomo gatvėje prie Teatro aikštės, prie Klaipėdos simbolio – Meridiano, Atgimimo aikštėje bei prie Vasaros estrados. Pastarasis veikia jau ne pirmus metus. Be to, gertuvės pritaikytos ne tik miestiečiams ir poilsiautojams, bet ir keturkojams augintiniams. Tai ypač aktualu karštomis vasaros dienomis“, – sakė AB „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Pasak G. Butkienės, viešosios gertuvės yra saugios naudojimui. Jos prijungtos prie vandentiekio tinklo, tad užtikrinamas kokybiško ir švaraus vandens tiekimas. Tiek centralizuotai tiekiamas, tiek gertuvių vanduo nuolat tikrinamas, gertuvės dezinfekuojamos bei plaunamos.

Plečiant geriamo vandens fontanėlių tinklą miestiečiai yra skatinami jungtis prie tvarumo bangos ir gerti vandenį ne iš plastiko buteliukų. Klaipėdoje geriamojo vandens fontanėliai-gertuvės bus naudojami tik šiltuoju metų laiku, žiemą jie neveiks.

„Šilutės mieste jau įmanoma vandens prisipilti trijuose didžiausiuose gyventojų susibūrimo vietose. Galvojame ir apie Rusnės miestelį, renkame vietą ir stebime gyventojų ir lankytojų srautus“, – sakė „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas.

Tuo metu Lietuvos šiaurėje, Biržuose, įsibėgėję miesto viešųjų erdvių tvarkymo darbai taip pat leidžia tikėtis naujovių. Teigiama, kad biržiečiams ir jų svečiams geriamojo vandens fontanėlių ilgai laukti nereikės: penkias stoteles žadama įrengti miesto centrinėje dalyje, netoli Biržų pilies, bažnyčių, kultūros centro. Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Irutės Varzienės, fontanėliai-gertuvės bus ne tik funkcionalūs ir šiuolaikiški, bet ir estetiški, papuošiantys kraštovaizdį.

Pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) direktoriaus Vaidoto Ramono, Vakarų Europoje įprasta karštą vasaros dieną atsigaivinti iš miestuose esančių geriamojo vandens fontanėlių. Žinant, kad Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra puiki, tokių stotelių tinklą galima drąsiai plėsti. Tai būtų ir saugi, ir praktiška, ir ne tik žmones, bet ir jų augintinius karštomis vasaros dienomis lepinanti investicija.

„Centralizuotai tiekiamo vandens kokybė nuolat tikrinama, už ją atsako vandens tiekimo įmonės. Geriamojo vandens fontanėliai tikrai pasiteisina. Tai saugi, praktiška, ne tik žmones, bet ir jų augintinius karštomis vasaros dienomis lepinanti investicija. Be to, svarbus ir ekologinis aspektas“, – akcentavo V. Ramonas.

ELTA (ELTA)