Miesto tarybos posėdyje – tautiniai motyvai, pamąstymai apie kaimo berną ir "istorinio" biudžeto svarstymas

Šiaulių miesto taryba rinkosi į neeilinį tarybos posėdį. Neeilinį tuo, kad tarp aršių diskusijų, kandžių replikų ir aštrių pasisakymų laiko atsirado dar ir jautrioms bei spalvingoms akimirkoms artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga. Posėdį pradėję išskirtinai tautiškai, politikai sėdo gvildenti 25 klausimų, kurių neabejotinai svarbiausi – Šiaulių miesto savivaldybės 2018 - 2020 metų strateginio veiklos plano ir šių metų biudžeto tvirtinimas.

Nors iš karto buvo aišku, kad šiandienos posėdyje taika ir ramybė tikrai netvyros, jis prasidėjo kaip niekad iškilmingai ir vieningai. Valstybės himną užtraukė tautiniais rūbais pasipuošęs didžiulis būrys jaunimo – Šiaulių Juventos bei Gegužių progimnazijų ir Didždvario gimnazijos mokiniai.

Jiems pritarė ne mažiau šventiškai atrodantys tarybos nariai. Daugelis jų, artėjančio Valstybės 100-mečio proga, atėjo pasipuošę tautiniais kostiumais – nuo tradicinių iki stilizuotų – ar bent jų detalėmis bei simboliais, pavyzdžiui, tautiniais raštais margintais kaklaraiščiais ar trispalvėmis segėmis.

Kiekvienam tarybos nariui himną sugiedoję vaikai įteikė po mielą, pačių rankomis pagamintą, valstybės gimtadienį simbolizuojantį suvenyrą, tačiau, panašu, ir tai nenugesino karingai nusiteikusių politikų aistrų – sėdę nagrinėti 25 sprendimo projektų, tarybos nariai, jau, galima sakyti, tradiciškai „užstrigo“ ties pirmais dviem.

Nesibaigiančių klausimų ir „pasikandžiojimų“ raizgalyne virto pirmuoju svarstytas Šiaulių miesto savivaldybės 2018 - 2020 metų strateginio veiklos plano klausimas. Pirmajam neaiškumų – ir, beje, esminių – kilo frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnui Deniui Michalenko. Jis pranešėjos pasiteiravo, ką strateginiame plane turime TOKIO, išskirtinio, kuo galėtumėme didžiuotis?

Klausimą pristačiusi Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė mėgino paaiškinti, kad, jos žodžiais, „strateginis planas atliepia biudžetą, todėl iš esmės - kas ten, tas ir čia“, o netrukus prisiminė ir vieną išskirtinumą.

„Kas yra strateginiam, bet nėra biudžete tai Irklavimo bazės statybos. Biudžete tam numatyta skirti 150 000 eurų, o strateginiame pridėta dar papildomi 300 000 Eur. Iš viso tiek strateginiam, tiek biudžete 4-ai programai numatyta 16 milijonų eurų - 1,6 karto didesnė suma, nei pernai. Tai didelės investicijos į miesto plėtrą, infrastruktūrą“, - vardijo V. Kalasevičienė.

Tai ne tik neįtikino, bet ir sukėlė dar daugiau klausimų D. Michalenko.

„Tai vis tik, gerbiama pranešėja, jūs įvardinkite garsiai, ką tokio išskirtumėt, nes čia yra trijų metų planas, tai jūs pabrėžkite. Pabrėžėte dabar irklavimo bazę. Tai mes dabar nuvažiuodami į kitą miestą sakysime, kad Šiaulių tikslas yra irklavimo bazė? Tai gal kažką dar pavardinkite? Nes labai įdomiai – aiškinamajame rašte niekas neparašyta. Iš viso turinio aš gal tik skaitydamas pagal savo supratimą galiu suprasti, kas yra reikšminga, kas galbūt ne tiek. Tai jeigu galit, pakomentuokit“, - reikalavo tarybos narys.

„Iš tikrųjų tai strateginis veiklos planas buvo patvirtintas 2017 – 2019 metų. Ir iš tikrųjų nieko ypatingo kito, naujo nėra numatyta“, - patikslino pranešėja.

Čia įsikišo Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jonas Bartkus, patikinęs, kad naujovių vis dėlto yra ir, jo tikinimu, turbūt esminė – planuojama 300 eurų vertės parama antrąjį pusmetį mažylių susilauksiančioms šeimoms.

„Jeigu mes deklaruojam, kad strateginis planas atitinka biudžetą, tai 180 000 eurų numatyta ką tik gimusiems vaikams. Man atrodo, tokios priemonės, kaip ši, turėtų būti rimtai diskutuojamos ir svarstomos, nes vaikai šeimose auga nuo gimimo iki studijų. Prisimindamas savo vaikus, aš galvoju, kada man buvo sunkiausia – ar tada, kai vaikas gimė, kada dažniausiai dar turim tėvus, senelius vaikų, kai dovanėlių prineša tiek, kad metams, antriems užtenka. Didesnis iššūkis , kai vaikui reikia eiti į pirmą klasę. Tada giminaičių mažiau aplink yra ir pasirūpinti tuo yra sunkiau. Na o pats sunkiausias momentas – kada reikia vaiką išleisti į studijas. Tai aš labai pasigedau tokios diskusijos komitetuose ir kitur. O primenant, ką mes siūlėm prieš metus, siūlydami susitarimą su meru, tai mes jau tada siūlėm, kad mes turim turėt socialinį paketą, kad įvertintumėm kiekvieną šeimą ir stengtumėmės pasirūpinti ta šeima , kuriai labiausiai reikia. Pabrėžiu, džiaugiuosi šita priemone, bet aš norėčiau, kad mes diskutuotumėm apie visas vaikų amžiaus grupes“, - savo idėjas dėstė J. Bartkus.

Šis monologas nei didesnio pritarimo, nei prieštaravimų nesulaukė, tačiau netrūko kitų riebių pasisakymų.

„Man šitas strateginės veiklos planas primena kažkokį komunalinių paslaugų planą. Visiškai nėra jokios idėjos, krypties ir minties“, - žodžių į vatą nevyniojo Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Vladas Artūras Balsys.

Negailėdamas drėbtelėjo ir liberalas Arūnas Rimkus: „Kai buvau išrinktas į tarybą, atėjau su didelėm viltim, kad galėsim kažką pakeisti, kažką naujo įvesti. Bet per šį laikotarpį jokių esminių pakitimų tikrai nėra. Tas labai atsispindi ir rezultatuose. Mes žinom ir pagal statistikos duomenis, kad Šiauliai ekonomiškai atsilieka nuo visų didžiųjų miestų, tarp jų – ir Panevėžio, tame tarpe ir pagal žmonių atlyginimus. Aš įsitikinęs, kad jeigu valdžioje pasodintumėm į mero vietą kokį nors kaimo berną, niekas labai nepasikeistų tikrai. Iš principo viskas važiuoja po socializmo vėliava.“

Dar kurį laiką tarp tarybos narių virė diskusijos, ar apskritai verta varžytis su kitais miestais, siūlyta labiau koncentruotis į savitumą ir identitetą ir galiausiai pereita prie balsavimo. Vertinant jį, atrodo, kad beveik visiems viskas aišku – sprendimas priimtas 23 tarybos nariams balsavus „už“ ir tik 4 susilaikius.

Visgi, tai tebuvo „apšilimas“ prieš bene svarbiausią – 2018 metų biudžeto – klausimo svarstymą. Jis šiemet skambiai vadinamas istoriniu, mat yra net 30 milijonų eurų didesnis už 2017-ųjų ir siekia 142 milijonus eurų. Ir nors jis tiek tarybos nariams, tiek visuomenei šįkart pristatytas kaip niekad išsamiai, dalyvaujant visiems asignavimų valdytojams – skyrių vadovams – atrodė, lyg kai kurie politikai sprendimo projektą matytų pirmąkart.

Vieni teiravosi, kaip bus elgiamasi su biudžetinėmis įstaigomis, kurios, kaip paaiškėjo atlikus auditą, savivaldybės biudžeto lėšas naudojo ne pagal paskirtį. Kurį laiką diskutuota, ar teisinga „bausti“ visą bendruomenę, mažinant asignavimus, kai nusižengė vadovas.

Tuomet geram pusvalandžiui klausimų vėl pažėrė Denis Michalenko.

„Kalbant apie finansavimą visų įstaigų. Mano kolegos pastebėjo, kad daugeliui didinamas finansavimas, bet aš atkreipiau kažkodėl dėmesį į kai kurias, kad įdedamas finansavimas gana stipriai sporto mokyklai „Delfinas“ - darbo užmokesčio fondui daugiau kaip 25-iais procentais, taip pat didinamas finansavimas Visuomenės sveikatos biuro direktorės atlyginimui, taip pat „Gatvių apšvietimui“ finansavimas didinamas ženkliai ir „Šiaulių oro uostui“ daugiau kaip du kartus didinamas finansavimas. Tai gal galite pakomentuoti plačiau? Nes kol kas neaiškūs kriterijai“, - teiravosi politikas.

Pranešėjai kriterijų patikslinti nepavyko, jai bandė padėti administracijos direktorius Antanas Bartulis, po ilgo dėstymo reziumavęs, kad kiekvienos programos eilutės prisiminti neįmanoma, kiekvienos įstaigos poreikis buvo kruopščiai išnagrinėtas ir visa tai buvo galima išsiaiškinti komitetų posėdžiuose.

Tada D. Michalenko mėgino aiškintis, kokia proga finansavimas „Busturui“ didinamas daugiau nei du kartus, kodėl dvigubai mažinamos lėšos investiciniams projektams bei kitais klausimais, kol jo ir pranešėjos klausimų-atsakymų „ping pongo“ nenutraukė vicemeras, frakcijos „Dirbame miestui“ narys Domas Griškevičius: „Keista, kai klausinėja iš esmės tik vienas žmogus. Ypač kai tie patys žmonės jau apsiskelbę, kad balsuos „už“ biudžetą. Tai siūlau tikrai pereiti prie balsavimo.“

Jam antrino ir socialdemokratas Gedeminas Vyšniauskas, priminęs, kad buvo užtektinai laiko išstudijuoti dokumentus, klausinėti, kad nebereikėtų gaišti laiko posėdyje. Į šią repliką D. Michalenko atsakė pažadu klausinėti visus metus, nes liko daugybė neatsakytų klausimų.

Raginimus nutraukti diskusijas likę tarybos ignoravo ir ilgą laiką toliau tęsė pamąstymus pačiomis įvairiausiomis temomis. Šįkart juos nuraminti pabandė frakcijos „Dirbame miestui“ atstovas Gintautas Lukošaitis.

„Aš kviečiu visą tarybą palaikyti šitą rekordinį, istorinį, šimtmetinį biudžetą. Jis mūsų miestą pakels į visiškai naują lygį. Aš neįsivaizduoju, kokiu politišku aklumu reikia susirgti, kad nebalsuotum už šitą biudžetą. Tai prašau, balsuokim visi“, - kolegas įkvėpti bandė tarybos narys, tačiau ir jis nebuvo išgirstas. Kritika dėl kasmet liekančių neįsisavintų ir į kitus metus keliamų lėšų, pasisakymai ir net padėkos už subalansuotą biudžetą skambėjo dar kurį laiką.

Visiems išsisėmus, šių metų savivaldybės biudžeto projektas palaimintas beveik vienbalsiai – net 25 balsai „už“ iš 27 galimų.

Per daugiau nei dvi valandas išnagrinėję vos du klausimus iš darbotvarkėje numatytų 25, tarybos nariai išėjo pusvalandį pailsėti. Pertraukos metu, regis, visus vėl suvienijo artėjantis Valstybės gimtadienis – visi politikai draugiškai sustojo bendrai – tautiškai spalvingai – nuotraukai.