Miesto gimtadienis, kurio Jurbarkas nešvęs

Tauragė

Gyčio Juodėno nuotr.

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt

127859

Ypatingo įvykio sukaktis, kurios negalime nepriminti. Balandžio 23 dieną sukanka 730 metų, kai viduramžių karvedys Surminas su 120-ies pilėnų įgula 1290 metais atrėmė vokiečių Ordino puolimą. Tai įvyko Jurbarke, ant Bišpilio piliakalnio, ir šią datą kai kurie istorikai linkę laikyti Jurbarko miesto istorijos pradžia. Istorikai apgailestauja, kad Jurbarkas deramai neįvertina šio įvykio svarbos.

Šis įvykis aprašytas vokiečių kronikininko Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“. 1290 m. balandžio 23 d. pirmą kartą minima Kolainių pilis, kai „brolis Meinhardas, magistras, smarkiai užpuolė Kolainių pilį su penkiais šimtais raitelių ir dviem tūkstančiais pėstininkų. Pilyje buvo jos vadas Surminas, o su juo 120 karingų vyrų, kurie narsiai priešinosi broliams. Galop visi pilėnai, išskyrus 12 žmonių, buvo mirtinai sužeisti, kad nuo pilies sienų kraujas tekėjo nelyginant patvinęs liūčių vanduo. Kai pradėjo temti, penki šimtai brolių raitelių, ėjusių sargybą tarp Lietuvos Žemės bei šios pilies ir pailsusių nuo ilgo budėjimo, patraukė atgal, keldami didelį šurmulį bei triukšmą, ir taip išgąsdino paprastus karius, kad šie nudūmė prie laivų, manydami, jog artėja priešai. Broliai nieku būdu jų negalėjo susišaukti, nors ne kartą bandė šitai padaryti. Todėl jie turėjo nutraukti apgulą. Neilgai trukus vadas Surminas paliko šią pilį prisiekęs dievų galybe niekad ateityje nelaukti, kol broliai užpulsią kokią pilį“.1291 m. vasarį kryžiuočiai, „žygiuodami pro Kolainių pilį, pamatė, kad joje nėra žmonių, ir ją sudegino“. Surminas persikėlė į Junigedą (Veliuoną), kur 1291 m. balandį buvo pastatyta nauja pilis.

Istorikų priekaištai

Anot istorikų, ši istorija yra ypatingas faktas. „Nekyla abejonių, kad tai vyko Jurbarko krašte. Bet dar tebevyksta diskusija apie tai, kur buvo Bisenės ir Kolainių pilys. Vieni lokalizuoja Jurbarke, o kiti ant Kartupėnų piliakalnio. Apibendrinus šaltinių duomenis, didesnė tikimybė, kad Kolainiai stovėjo Jurbarke. Tai mano asmeninė nuomonė, kuri nėra pagrįsta rimtais tyrimais“, – „Mūsų laikui“ kalbėjo istorikas Vytenis Almonaitis. V. Almonaičio žodžiais, Jurbarkas yra miestas, kuris kol kas nėra susiradęs istorinės pradžios. „Čia didžiulis minusas dabartiniams ir buvusiems savivaldybės vadovams, kad tam nėra skiriama dėmesio. Norint atsakyti į svarbius klausimus, reikia vykdyti tyrimus. Pirmiausiai archeologinius – Kartupėnų ir Bišpilio piliakalniuose. Jau iš jų galėtų paaiškėti, kokiu laikotarpiu pilis naudota ir gal būtų rasta tiesioginių įrodymų, kad tuo laikotarpiu stovėjo Kolainių pilis“, – vardijo pašnekovas. Jis priminė, kad Jurbarkas savo pradžią sieja su pirmuoju Georgenburgu. „Tikimybė, kad pirmasis Georgenburgas stovėjo prie Jurbarko, yra vienas procentas. Pilis minima XIII amžiaus vidury, o tuo metu vokiečių ordinas dar nebuvo nukariavęs Skalvos ir kryžiuočiai niekaip negalėjo atplaukti Nemunu iki Jurbarko. Eina kalba tik apie antrą Georgenburgo pilį, kuri buvo pastatyta XIV amžiuje“, – sakė V. Almonaitis, kuriam keista, kad Jurbarkas savo miesto istorijos pradžią sieja su data ir vieta, kurios nesusijusios su Jurbarku. Anot V. Almonaičio, viskas priklauso nuo tyrimų, kuriuos turi finansuoti ir organizuoti rajono savivaldybė.

„Tos, kurios gerbia savo istoriją, tą ir daro“, - teigė istorikas, apmaudaudamas, kad. Jurbarke šia prasme viskas vyksta iš lėto. „Jei įrodytume, kad Kolainių pilis stovėjo ant Jurbarko piliakalnio, simboliškai, bet Jurbarko miesto istoriją būtų galima pradėti nuo lietuvių pilies gyvenvietės, kuri buvo šalia tos pilies. Gyvenant Jurbarke man maloniau žinoti, kad Jurbarkas prasidėjo ne nuo vokiečių ordino gyvenvietės, o nuo lietuvių pilies papilio gyvenvietės“, - tvirtina istorikas.

Kas žinoma apie Jurbarko pilies vadą

Apie patį Surminą visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma taip: Surminas yra 13 a. pabaigos–14 a. pradžios lietuvių karvedys. Spėjama, jo tėvoninės valdos buvo Kulvos žemėje. Minimas Vokiečių ordino kronikininko Petro Dusburgiečio kronikoje (14 a. pradžia). Būdamas Kolainių pilies viršininku 1290 metais su apie 120 pilėnų įgula atrėmė Vokiečių ordino puolimą, 1290 metų gegužę Nemune sunaikino Ragainės komtūro Bertoldo von Bruhafeno karo laivą ir sumušė kryžiuočius. Netrukus priverstas palikti Kolainius suorganizavo kitų Nemuno žemupio pilių gynimą – buvo vienas lietuvių gynybos sistemos prie Nemuno kūrėjų. 1313 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio nurodymu, vadovaudamas apie 700 karių su apie 100 valčių, sunaikino didelį Vokiečių ordino karinį laivą (juo rengtasi pulti Veliuoną); tuomet žuvo Surmino brolis Skaldonis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt