Miesto centre – neskubėjimo stotelė

Šiais laikais visi lekiame, skubame ir vis tiek niekur nespėjame. Šiaulių vyskupijos Pastoracinio centro knygynas-svetainė „Prie Katedros“ kviečia visus, ieškančius ramybės, atsakymų, bendrystės ar tiesiog karštos kavos puodelio. „Tai tarsi neskubėjimo stotelė. Stipriausia vieta yra ramybės nešimas – niekur nebėgti, neskubėti, stabtelti“, – sako Šiaulių vyskupijos ekonomo tarnybos direktorius Gediminas Krūmas.

Pailsėti nuo chaoso

Knygynas-svetainė atsirado tuo pačiu metu, kaip ir pats Pastoracinis centras. „Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis norėjo, kad būtų tokia sakrali erdvė, kur žmonės galėtų pailsėti nuo triukšmo, chaoso, atsigerti kavos, pasimėgautų ir maistu, ir bendryste su šalia esančiu pašnekovu“, – sako knygyno-svetainės vedėja Ingrida Bernotienė. Gediminas priduria, kad žmonės gali užsukti prieš mišias ar po jų, neskubėti su šeima į namus, stabtelėti ir kartu turėti tokią agapę.

Vieta dvelkia ramybe: skamba rami klasikinė muzika arba giesmės, kvepia kava ir imbierine arbata, o pakėlus akis į viršų, galima rasti ne vieną atsakymą – ten išrašytos eilutės iš Šventojo Rašto. „Ateina daug žmonių, alkstančių Dievo žodžio, bet tarsi dar nepasiruošusių atsiversti Šventąjį Raštą. Būna, kad užstringa kokia nors frazė, tu ją pasiimi ir išeini prisipildęs“, – pasakoja Ingrida. „Esmė yra pakelti akis į dangų. Per žodį suprantame Dievo buvimą“, – priduria Gediminas.

Jei visgi ieškomi atsakymai virš galvos nekaba, yra ir kitų išeičių. Kadangi knygynas-svetainė yra įsikūręs Pastoraciniame centre, natūralu, jog galima susitikti ir Jo Ekscelenciją vyskupą, ir prabėgančių kunigų. „Galima visiškai atsitiktinai užėjus susitikti kunigą ar vyskupą ir su juo ramiai šnektelėti, – sako Gediminas. – Nenustebkite ir nepabijokite, jei pats kunigas ir užkalbins.“

Ieškoti ir rasti

Gediminas pasakoja, kad ne visi lankytojai žino, ko ieško: „Jie ateina ir sako: „Norėčiau kažkokios dvasinės literatūros, paskaityti kažką, kas mane nuramintų, daugiau sužinoti apie tikėjimą.“ Tokie ieškotojai gali rasti ir religinės literatūros, ir pasaulietinės – apie psichologiją, saviugdą, sunkumus, depresiją, nerimą, krizes šeimose, santuokos iššūkius. Vyras priduria, kad pas juos atsiranda ne kiekviena naujai išleista knyga – visos jos su rekomendacijomis.

Ingrida pastebi, kad ateina įvairių žmonių – vieni tikintys, kiti ne. „Pradedantieji girdėti Dievo žodį pasimeta tarp knygų gausybės, – sako ji. – Mes visada papasakojame apie knygas ir leidžiame atsisėsti, pavartyti, paskaityti. Yra žmonių, ieškančių Viešpaties.“

Gediminas pasakoja, kad žmonės ateina ir nori kalbėtis apie tikėjimą. „Tu jauti, kad jie yra praktikuojantys katalikai, daug žino teologinėje dvasinėje srityje, – sako jis. – Yra žmonių, kurie ateina su klausimais – padiskutuoti, pasišnekėti. Tikrai yra tų ieškančių žmonių.“

Akis paganyti

Renginiams – parodoms ir knygų pristatymams – skirtoje erdvėje dailininkai, fotografai ir kiti menininkai gali eksponuoti savo darbus. „Jeigu tik nori ir turi ką parodyti“, – šypsosi Ingrida. Taip pat vyksta knygų pristatymai: kviečiami lietuvių rašytojai, kurie išleidžia knygą aktualia tema, susijusia su dvasingumo, religijos, savišvietos klausimais.

Šiaulių vyskupijos ekonomo tarnybos direktorius džiaugiasi, kad ši Jo Ekscelencijos vyskupo E. Bartulio sumanyta erdvė puikiai pasiteisina: nuolat vyksta renginių, knygų pristatymų, o parodos keičiasi kas kelias savaites. Tiesa, įsimintiniausio renginio išskirti vyras nedrįsta: „Kiekvienas renginys savaip gražus, savaip svarbus ir turi savo auditoriją.“

Knygyno-svetainės vedėja pastebi, kad ne kiekvienas žmogus yra toks didelis meno gerbėjas, kad eitų į galeriją, ir ne kiekvienas drįsta pripažinti, kad galbūt nelabai supranta meną. „O čia gali atsisėsti, pasiėmus kavos puodelį, ir apžiūrėti darbus – vienur gal įdomios spalvos, kitur – įdomūs potėpiai“, – sako moteris.

Ateiti tikslingai

Knygyne-svetainėje „Prie Katedros“ galima įsigyti ne tik gerą knygą ar kavos puodelį, daug žmonių ateina, besiruošdami sakramentams: Krikštui, Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimui, nusipirkti krikšto rūbelių, žvakių, medalikėlių, rožinių, škaplierių ar maldaknygių.

Be to, galima rasti ir dovanų kitiems ar sau: įvairių tautodailės dirbinių, žvakių, kitų suvenyrų, prieskonių, aliejaus, arbatų. Ingrida pasakoja, kad arbata ypatinga: ją augino ir melsdamiesi rinko vienuoliai iš Palendrių vienuolyno. Moters teigimu, tokia arbata – labai stipri. „Ieškome tokių subtilių ir jautrių dalykų“, – priduria Gediminas.

Vyras atskleidžia ir ateities planus: žada ekraną, sujungtą su katedros bokštu, – būtų galima matyti Šiaulius iš paukščio skrydžio. Taip pat planuojama ir daugiau veiklos jaunimui: interaktyvių edukacijų, pamokų, pavyzdžiui, rožančiaus gamybos, kalėdaičių kepimo. „Turime tokių gražių svajonių, – sako Gediminas. – Norisi jaunimui pasiūlyti patrauklią vietą, kad ateitų tikslingai.“