Mieste gausėja socialinių paslaugų pasiūla, gerinama infrastruktūra

Šiaulių miesto savivaldybė pastaraisiais metais skyrė nemenkas sumas biudžeto lėšų kurdama aplinką ir užtikrindama socialines paslaugas žmonėms turintiems negalią. Per pastaruosius ketverius metus buvo investuojama ne tik į socialinės infrastruktūros plėtrą, bet ir ženkliai didinamos lėšos socialinių paslaugų teikimo finansavimui, tuo užtikrindama socialinių paslaugų prieinamumą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, darbingo amžiaus asmenims, turintiems negalią ar senyvo amžiaus asmenims, kuriems reikalinga ne tik valstybės, bet ir savivaldybės pagalba.

Atsižvelgiant į šiauliečių poreikius kuriamos naujos paslaugos

Šiaulių miesto savivaldybei labai svarbu tęsti humanistiniais principais ir racionalumu paremtą bendradarbiavimą. Šiaulių miesto savivaldybės spaudos konferencijoje Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasidžiaugė, kad per ketverius metus ne tik teikiamų socialinių paslaugų spektras ženklai ūgtelėjo, tačiau siekiama, kad teikiamos paslaugos atitiktų individualius socialinių paslaugų gavėjų poreikius, ir prisidėtų prie šių asmenų gyvenimo kokybės.

„Pagrindinis siekis – teikti kuo daugiau socialinių paslaugų asmens namuose, kad  asmeniui būtų sudaryta galimybė gyventi savo namuose. Lygindama ketverių metų paslaugų gavėjų pokytį, daugiau nei antrą tiek (202 proc.) didesniam asmenų skaičiui teikiamos pagalbos į namus paslaugos, t.y. asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Pagalbos į namus paslauga konkrečiam asmeniui, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti skirtinga. 40 proc. padidėjo dienos socialinės globos asmens namuose (integralios pagalbos) paslaugų gavėjų, antrą tiek didesniam jaunuolių skaičiui  teikiamos apsaugoto būsto paslaugos, kurios teikiamos, siekiant padėti šios paslaugos gavėjams prisitaikyti prie socialinės aplinkos, ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines ir kitas problemas, t. y. palengvinti palydėjimo paslaugos jaunuoliams gavėjų socialinę integraciją bendruomenėje“, - komentavo R. Pilypienė.

Siekiant sudaryti galimybes spręsti šeimai (asmeniui) savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, padėti įveikti socialinę atskirtį bei užkirsti kelią asmens (šeimos), bendruomenės socialinėms problemoms kilti, sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus, nuo 2021 m. pradėtos teikti:

• laikino atokvėpio paslaugos slaugomų arba nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų bei suaugusių žmonių su negalia artimiesiems ar globėjams. Šių paslaugų gavėjų skaičius padidėjo 100 proc. Laikino atokvėpio paslaugos yra vystomos norint padėti žmones su negalia ir senyvo amžiaus asmenis prižiūrintiems artimiesiems derinti asmeninį bei visuomeninį gyvenimą su artimojo slauga bei priežiūra, tai pagalba suteikiant galimybę pailsėti asmeniui ar šeimai, kurie prižiūri asmenį su nustatytu specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikiu. Žmones su negalia ir senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys artimieji gali derinti laikino atokvėpio formas pagal savo poreikius – vieną kartą rinktis paslaugas asmens namuose, kitą kartą – institucijoje. Svarbiausia, kad bendra paslaugų trukmė vienai šeimai per metus negali viršyti 720 valandų.
• asmeninės pagalbos teikimas asmenims su negalia,  kurias teikia asmeninis asistentas. Manome, kad asmeninis asistentas palengvina ir šviesesnėmis spalvomis nuspalvina ne tik asmens, bet ir jų šeimos narių kasdienybę – į darbus gali grįžti asmenų su negalia šeimos nariai, kurie iki šiol užsiimdavo namiškio su negalia priežiūra, o negalią turinys asmenys galės integruotis į darbo rinką. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą asmeniui su negalia tiek  namuose, tiek ir viešojoje erdvėje: padėti nuvykti į reikiamą vietą, palydėti asmenį į sveikatos priežiūros, užimtumo ar kitas įstaigas, palydėti asmenį į darbo pokalbį, į darbą ir/ar mokymosi vietą, laisvalaikio praleidimo vietą, padėti surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka; padėti klientui orientuotis aplinkoje, adekvačiai į ją reaguoti, palaikyti socialinius santykius, pagelbėti bendrauti,  – susikalbėti, suvokti laiką, laikytis dienos režimo, laiku išgerti vaistus, tinkamai leisti laisvalaikį ir panašiai.

Asmenims su negalia kuriama ir įspūdinga infrastruktūra

Pasak Ramutės Pilypienės, žmonėms turintiems proto ir psichikos negalią teikiamos paslaugos Šiauliuose kilstelėjo į naują lygį. Duris atvėrė net ketveri tokiems asmenims skirti namai, o rekonstravus pastatą, esantį Vilniaus g. 303, Šiauliuose, įrengti ne tik specializuoti slaugos ir globos namai, kuriuose sukurtos 36 vietos asmenims turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, bet ir dienos užimtumo centras, kuriame vykdomos darbinio dienos užimtumo, socialinės įtraukties, kasdienių įgūdžių lavinimo ir palaikymo, meninės saviraiškos (keramikos ir kt. užsiėmimai), kitos asmens savarankiškumą lavinančios ar palaikančios veiklos, individualios specialistų konsultacijos, darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią.

Naujose įrengtose socialinės dirbtuvėse kasdien lankosi darbingo amžiaus asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią, kuriose mokomi aplinkos tvarkymo, valymo paslaugų teikimo subtilybių. Darbinės veiklos planuojamos lanksčiai ir derinamos su dienos užimtumo veiklomis. Socialinių dirbtuvių dalyviai, kartu su socialinio darbuotojo priežiūra, atlieka aplinkos tvarkymo, valymo darbus (pvz. rudenį grėbia lapus, tvarkos viešąsias erdves, o pavasarį pasirengę vykdyti vejos - žolės pjovimo darbus ir pan.). Nesant galimybės atlikti veiklų lauke, Socialinių dirbtuvių dalyviai darbinius įgūdžius lavina dienos užimtumo centre.

Šiaulių miesto kompleksinių paslaugų namų ,,Alka direktoriaus pavaduotoja Inga Pundzienė, kalbėdama apie socialinių dirbtuvių lankytojus, su šypsena pasidžiaugė, kad yra sudarę sutartį dėl aplinkos darbų su dviem Šiaulių miesto įstaigomis, ir jau šiandiena sulaukė ne vieno miestiečio pasidžiaugimo minėtų jaunuolių puikiu ir labai atsakingai atliekamu darbu. Pavaduotoja paminėjo, kad asmenys, turintys proto ir (ar) psichikos negalią labai noriai įsitraukia į veiklas, teiraujasi kokiu grafiku vyks dirbti, ir net pašmaikštaudami klausia, kad jiems suteiks atostogas. Skyriaus vedėja R. Pilypienė informavo, kad siekdami atsidėkoti miestui už puikiai sukurtą infrastruktūrą, socialinių dirbtuvių lankytojai šiuo metu prisideda prie miesto aplinkos švarinimo ir grėbs lapus miesto viešosiose vietose (parkuose, skveruose ir kitur).

Šiaulių mieste žengtas naujas žingsnis kuriant kokybišką aplinką žmonėms su negalia ir įtraukiant juos į bendruomenės gyvenimą. Ankščiau buvo įprasta, kad žmonės su negalia gyvendavo ir paslaugos jiems buvo teikiamos specializuotose globos įstaigose, kuriose gyvena ženklus skaičius šios negalios žmonių.

„Šiuo atveju mes rodome šiauliečių ir visuomenės dėmesį į žmones, kurie truputį kitaip mato gyvenimą. Šis projektas, kurį įgyvendinome Šiauliuose, kaip suprantu, tampa pavyzdiniu. Bandome tvarkytis ne tik ekonominėje, švietimo, bet ir jautrioje socialinėje srityje. Tiems mažiau likimo apdovanotiems, arba kitokiomis dovanomis apdovanotiems žmonėms be valstybės ar savivaldybės pagalbos tikrai būtų labai sunku gyventi“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, atidarydamas naujus namus asmenims su psichikos ir (ar) intelekto negalia.

Jaunuoliams sukurta artima šeimai aplinka, kurioje jie gyvena, lanko ugdymo įstaigas, užimtumo centrą, dirba socialinėse dirbtuvėse, dalinasi įgyta patirtimi, mokosi savarankiško gyvenimo subtilybių, atlieka buities, ruošos darbus, bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį ir ilsisi.

Grupinio gyvenimo namų plėtra Šiaulių miesto savivaldybėje įgyvendinta iš Europos Sąjungos fondų lėšų, Valstybės investicijų programos ir Šiaulių m. savivaldybės biudžeto, ir jų statybų vertė apie 2,8 mln.  eurų.