Miestas ir uostas – nepaskelbto karo zona?

Aktyvi Klaipėdos miesto bendruomenė kartu su Klaipėdos bendruomenių asociacija (KBA) ir visuomenine organizacija „Klaipėdiečių iniciatyvos už ekologiją ir demokratiją“ (KIDE) bei kitais partneriais organizuoja konferenciją „Miestas ir uostas – nepaskelbto karo zona“. Konferencija vyks rugsėjo 14 dieną Klaipėdos universiteto Aula magna („Studlendo“ PC) konferencijų salėje.

Klaipėdiečiai su nerimu stebi baigiamą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą. Žiniasklaidoje, susitikimuose ir renginiuose pateikiama tik vienos suinteresuotos pusės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuomonė apie neabejotiną šio projekto naudą valstybei ir miestui. Tačiau miestiečių, bendruomenių atstovų, verslininkų, specialistų pokalbiuose girdima visiškai priešinga nuomonė. Išsakomi visai kiti skaičiai, akcentuojami pavojai jūros ir marių, Kuršių nerijos – UNESCO pasaulinio kultūros paveldo paminklo – krantams, paplūdimiams, didėjančiai miesto taršai. Keliamas klausimas: ar tikrai tokia uosto plėtra – neabejotinas gėris miestui?

Pasak KBA tarybos pirmininko Renaldo Kulikausko, šio pavojaus akivaizdoje ėmė aktyviau veikti bendruomenės. Pirmininkas sako, kad telktis bendruomenes skatina siekis spręsti bendrus miesto reikalus, daryti įtaką vietos valdžios priimamiems sprendimams.

Konferencijos iniciatorius architektas Romas Gailius teigia kad renginio tikslas – išgirsti viešosiose tribūnose nutylimą kitą nuomonę, diskutuoti apie dviejų bendrųjų planų viename mieste rengimo kolizijas, Uosto bendrojo plano viršenybę prieš miesto bendrąjį planą, Uosto plėtros mieste galimas pasekmes, įtakas ir pavojus dar didesnei miesto taršai, verslui, bendruomenei ir jos gyvenamajai, socialinei aplinkai bei ilgalaikei miesto raidai.

KBA atstovas Gintaras Ramašauskas nuomone, negalima likti tik pasyviais liudininkais didžiulės strateginės klaidos, kurios autoriai be abejonės bus įvardinti ir pasmerkti ateityje. Ši strategija nurodo maksimaliai plėsti uosto pramonę vien Klaipėdos ribose, neiškeliant iš gyvenamųjų kvartalų ir miesto gatvių uostą aptarnaujančio transporto kelių, nei miestą metodiškai nuodijančio krovinio srautų, uosto teritorijoms reguliariai aukojant ne tik ištisas gatves, stadionus, sporto sales, bet ir priemiesčio miškus, žemę, gyvenvietes, pliažus ir rekreacines zonas.

Pasak visuomeninko, Lietuva, vis dar turinti visas galimybes Būtingėje plėsti pramoninį uostą, vystydama pačių pažangiausių technologijų terminalus su dedikuotais transporto koridoriais ir uosto veiklą aptarnaujančių verslų visame Šiaurės-Vakarų regione, įskaitant ir Klaipėdą – renkasi maksimalią uosto plėtrą vien miesto ribose. Taip dešimtmečiams į priekį yra programuojamas nuolatinis konfliktas tarp nuolat plėstis besiveržiančio uosto ir už kokybišką gyvenamą erdvę kovojančio miesto.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė įsitikinusi, kad neatsižvelgiant į Klaipėdos gyventojų pasipriešinimą, reikalavimus ir teisėtus lūkesčius šiuo metu stambiojo verslo buldozeriu, ciniškai mojuojant naudos valstybei vėliava, stumiamas vienas svarbiausių, vienas brangiausių Lietuvai ir pats svarbiausias Klaipėdai sprendimas – išorinio uosto statybos vietos parinkimas. jūroje ties Melnrage. Kartu planuojamas tolesnis agresyvus ir ekspansyvus uosto augimas, atimantis galimybę Klaipėdai augti, kaip moderniam europietiškam miestui su darnia jūrine ir sociokultūrine ekosistema, išskirtiniu turizmo, akvakultūros, rekreacijos, marinistinės kultūros ir gyvenimo būdo plėtojimu, išnaudojant visas jūros ir marių teikiamas išskirtines galimybes.

Konferencijoje pranešimus skaitys žinomi urbanistai, teisininkai, gamtosaugos mokslininkai, verslininkai bei Klaipėdos bendruomenių atstovai: Klaipėdos miesto vyriausias architektas Almantas Mureika, Vilniaus miesto vyriausias architektas, Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos autorius Mindaugas Pakalnis, Edmundas Andrijauskas, Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos Regioninės architektų tarybos pirmininkas, Eglė Truskauskienė, architektė, VGTU Urbanistikos katedros lektorė, Daiva Veličkaitė, architektė, teisininkė, Lietuvos architektų rūmų pirmininkė, VU Teisės fakulteto doktorantė, fizikė, Doc. Dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė iš KU Jūros mokslų ir technologijų centro, Klaipėdos Pramonės ir Amatų Rūmų Turizmo komiteto pirmininkas, verslininkas Gintautas Bertašius ir kiti.

Konferencija bus transliuojama tiesiogiai internetu https://www.facebook.com/KBAasociacija/