Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vaiva KasiulynaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiandien išmaniosios technologijos yra neatsiejama mūsų kasdieninio gyvenimo dalis. Jų pagalba galime stebėti ne tik fizinius savo duomenis, bet ir elgseną ar emocinę savijautą. Galime pamatuoti savo pulsą, streso lygį, per treniruotę sudegintų kalorijų skaičių ar net gauti asmeninės mitybos plano rekomendacijas. Ne naujiena šiame kontekste yra ir miego sekimo įrenginiai. Natūraliai kylantis klausimas – ar tai efektyvi priemonė siekiant pagerinti savo miego kokybę?
Apie miego sekimo įrenginių naudą bei trūkumus pasakoja ir patarimais dalijasi Gero miego klubo ambasadorius Vitalijus Majorovas.
„Miego sekimas išmaniaisiais įrenginiais yra naujas ir itin paprastas būdas stebėti bei suprasti savo miego įpročius, poilsio kokybę. Programas, skirtas miego sekimui, galima rasti įvairiuose kasdieniniuose prietaisuose: telefonuose, išmaniuosiuose laikrodžiuose, lovos kilimėliuose, ar net čiužiniuose, kurių viduje integruoti specialūs miego stebėsenos davikliai", – sako V. Majorovas.
Miego sekimas gali išspręsti nuovargio problemas
Pirmasis ir dažniausiai girdimas klausimas, susijęs su miego sekimu – kodėl apskritai reikėtų tai daryti? V. Majorovo teigimu, sekti miegą žmonėms, kurie miega gerai, o dieną jaučiasi žvalūs ir pailsėję – nebūtina. Vis dėlto, šiandien pasigirti gera miego kokybe gali toli gražu ne kiekvienas.
„Pastebime, kad dėl patiriamo streso, intensyvaus ir greito gyvenimo ritmo, didelio darbo krūvio žmonių miego kokybė sparčiai prastėja. Dauguma susiduria su miego problemomis, tokiomis kaip knarkimas, nemiga, miego apnėja, energijos trūkumas dienos metu. Mokslininkai skaičiuoja, kad pasaulyje dabar galima įvardinti daugiau nei 100 įvairių miego sutrikimų", – pasakoja V. Majorovas.
V. Majorovas pastebi, kad vienas dažniausių miego sutrikimų – nemiga. Mokslinių tyrimų duomenimis, beveik trečdalis visos žmonių populiacijos yra susidūrę su šiuo miego sutrikimu, pasireiškiančių dviem būdais: situacine nemiga ir lėtine nemiga.
Pirmasis nemigos tipas yra laikinas miego sutrikimas, trunkantis ne ilgiau kaip mėnesį. Pagrindinė jo atsiradimo priežastis yra stresinės situacijos, ištinkančios tam tikru, vienu gyvenimo etapu. Tuo tarpu lėtinė nemiga, anot V. Muravjovo, trunka ilgiau nei mėnesį ir nėra siejama su konkrečiais išgyvenimais, todėl tiek pacientams, tiek gydytojams kelia kur kas daugiau rūpesčių.
„Daugumai iš mūsų yra tekę susidurti su situacine nemiga. Ši miego problema dažniausiai atsiranda tada, kai nerimas, įtampa, stresinis gyvenimo būdas neleidžia mums atsipalaiduoti ir pasinerti į kokybišką poilsį. Vis dėlto, ši miego problema gali būti nesunkiai išgydoma, jei pakoreguosime savo gyvenimo įpročius, pradėsime laikytis miego higienos taisyklių, imsimės sekti savo miegą. Susidūrus su lėtine nemiga, vien gyvenimo įpročių pakeisti nepakaks. Šiam sutrikimui pašalinti gali prireikti ir specialistų pagalbos", – teigia Gero miego klubo ambasadorius.
Svarbu atrasti tinkamiausią laiką eiti miegoti ir keltis
Miegas yra individualus procesas – visų mūsų miego įpročiai bei poreikiai poilsiui skiriasi. Dėl šios priežasties negalima įvardinti vieno laiko, kuomet visi žmonės turėtų eiti miegoti ir keltis. V. Majorovas pastebi, kad pasitelkus miego sekimo įrenginius galime palaikyti tinkamą miego higieną – eiti miegoti ir keltis mūsų organizmui tinkamiausiu metu.
„Miegant išmanieji įrenginiai pagal kūno judesius nustato būdravimo ir miego ritmus, nurodo, kurioje iš keturių REM miego stadijų esame. Nuo to, kurioje stadijoje prabusime, labai priklausys mūsų jausena dienos metu. Jei žadintuvas suskambės gilaus miego fazėje, dieną jausimės užsimiegoję, pavargę. Programėlės sekdamos mūsų miegą gali nustatyti, kokiu metu reikėtų keltis, kad jaustumėmės pailsėję ir energingi", – pasakoja V. Majorovas.
Vis dėlto, ambasadorius įžvelgia ir vieną miego sekimo trūkumą. Kartais žmonės taip įninka į miego sekimą, jog pamiršta atsigręžti į savo kūną – viską vertina tik per išmaniojo įrenginio ekraną.
„Kartais žmonės pastebėję, kad miegojo mažiau valandų, nei buvo nurodyta jų telefone ar laikrodyje, nuteikia save, jog dieną jie jausis pavargę. Tuo tarpu vakare, bandydami greitai užmigti, savo kūnui sukuria stresą, taip užmigimo procesą tik dar prailgindami. Svarbiausia – balansas. Visuomet skatiname žmones rūpintis savo miego kokybe, tačiau, pasaulio pabaiga tikrai neištiks, jei vieną naktį užmigsite šiek tiek vėliau nei rodo jūsų miego sekimo įrenginiai", – tikina V. Majorovas.