„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas R. Kurlianskis pateikė skundą EŽTT

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

Šią žinią Eltai patvirtino R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius. Šis teisininkas pasirašė ir nuteistojo vardu pateikė skundą EŽTT.

Kaip nurodoma dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, R. Kurlianskis siekia įrodyti, kad nagrinėjant bylą jo atžvilgiu, buvo pažeista Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencija. 

Visų pirma, R. Kurlianskio įsitikinimu, buvo pažeistas konvencijos straipsnis, kuriame numatoma, kad niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. 

Skunde EŽTT pažymima, kad R. Kurlianskio domėjimasis teisėkūros procesais, siekis daryti įtaką šiam procesui ir fiksuota piniginė parama politinės kampanijos dalyviui nepagrįstai kriminalizuota, tai yra įvertinta kaip papirkimas ir prekyba poveikiu. 

„Lietuvos teisėkūros įstatymas numatė privalomą įstatymų projektų derinimą su visuomene. Teisėkūros procesas nėra ir negali būti slaptas, kuriame negalima dalyvauti visuomenei, suinteresuotoms grupėms ar atskiriems jų nariams. Tai šiuo atveju buvo užfiksuotas ne vienas ir ne du (R. Kurlianskio – ELTA) bendravimai su Seimo nariais, kalbos apie vienokius ar kitokius įstatymo projektus, bet peticijoje (skunde EŽTT – ELTA) teigiame, kad tas domėjimasis ar net įtaka teisėkūrai negali būti kriminalizuota. Priešingai, Lietuvos įstatymai numato, kad ji yra skatinama. Tai tas įstatymų projektų derinimas su visuomene, su atskiromis suinteresuotomis grupėmis net yra privalomas. Tai šiuo atveju manome, kad nacionaliniai teismai kriminalizavo tai, kas yra įprasta ir normalu, taip pat (R. Kurlianskio – ELTA) domėjimąsi teisėkūros procesais susiejo su kitu laiku išreikšta su tuo nesusijusia parama (E. Masiuliui – ELTA). Ir taip buvo padarytas konvencijos pažeidimas“, – Eltai aiškino R. Kurlianskio advokatas G. Danėlius. 

ELTA primena, kad nuteistųjų skundus politinės korupcijos byloje atmetęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) konstatavo, kad koncernas „MG Baltic“, per R. Kurlianskį palaikydamas glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus. Kasacinis teismas nurodė, kad „MG Baltic“ neteisėtą poveikį politikams darė per kyšius, kurie buvo perduodami įvairia forma, tai yra ir grynaisiais pinigais, ir užmaskuoti kaip parama politinei veiklai.

Kelia klausimą dėl teismo šališkumo

R. Kurlianskis skunde EŽTT nurodo, kad per teisminius procesus prieš jį taip pat buvo pažeistas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos straipsnis, kuriame numatoma, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką, kad bylą nagrinėtų nešališkas teismas.

Nuteistojo advokatas G. Danėlius priminė, jog apkaltinamąjį nuosprendį „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje priėmę teisėjai Linas Šiukšta ir Albinas Bielskis figūravo vadinamajame teisėjų korupcijos skandale. Pastarasis teisėjas, kaip jau buvo skelbta anksčiau, teisėjų korupcijos byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. 

„Teisėjas savo buvusį santykį ir statusą nuslėpė nuo proceso dalyvių, jo nenurodė, nepaviešino“, – sakė G. Danėlius.

Jo teigimu, apie galimą šališkumą byloja ir kiti minėtų Apeliacinio teismo teisėjų veiksmai, pavyzdžiui, 15-kos teismo posėdžių skyrimas per keturių mėnesių laikotarpį, kuo esą parodyta, kad teismas dar iki apeliacinių skundų nagrinėjimo pradžios išreiškė išankstinę nuomonę, kad nesikreips į Konstitucinį Teismą dėl Žvalgybos įstatymo konstitucingumo. 

Skunde EŽTT taip pat akcentuojama, kad galėjo būti pažeista R. Kurlianskio teisė į privatumą. Tokią teisę užtikrinama Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje. Dokumente nurodoma, jog Šiaulių apygardos teismas 2015 ir 2016 m. priimtomis nutartimis leido teisėsaugai sekti R. Kurlianskį, tačiau minėtais sprendimais esą nebuvo nurodyta, kad tarnybos gali įrengti vaizdą ir garsą slapta fiksuojančius įrenginius viešose vietose. 

„Todėl STT pareigūnų iki 2016 m. balandžio 4 d. taikyti slapti veiksmai, kurių metu buvo slapta įrengtos vaizdo ir garso fiksuojančios techninės priemonės asmenų lankomose viešosiose vietose, (...) šiurkščiai pažeidė pareiškėjo (R. Kurlianskio – ELTA) teises į privatų gyvenimą, neatitinka teisėtumo sąlygų ir buvo atlikti nesant teismo sankcijos“, – nurodoma skunde EŽTT.

Dokumente taip pat nurodoma, kad pareigūnams nustačius padarytą nusikalstamą veiką, jie ir toliau neteisėtai tęsė sekė R. Kurlianskį, rinko apie jį informaciją. 

„Dėl to manome, kad buvo pažeistas Europos Žmogus Teisių Konvencijos straipsnis, numatantis, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas“, – sakė advokatas.

Į EŽTT jau kreipėsi ir E. Masiulis

Šių metų sausį portalas „Vakarų ekspresas“ pranešė, kad skundą EŽTT jau pateikė ir „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis. Jis, kaip ir R. Kurlianskis, siekia įrodyti, jog du iš trijų bylą nagrinėjusių Apeliacinio teismo teisėjų buvo šališki, taip pat mano, kad už tą patį nusižengimą bausmė jam buvo pritaikyta du kartus.

Kaip ir R. Kurlianskis, E. Masiulis savo skundą taip pat argumentuoja tuo, kad esą dalis žvalgybos institucijų prieš jį sekimo priemones taikė neteisėtai, tai yra jų taikymui teismai nebuvo davę leidimo.

ELTA primena, kad praėjusių metų spalį LAT galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, jog apkaltinamasis Apeliacinio teismo sprendimas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje iš esmės yra pagrįstas – buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG Grupė“) viceprezidentas R. Kurlianskis, parlamentaras Vytautas Gapšys lieka nuteisti už korupcinius nusikaltimus, jie toliau atliks laisvės atėmimo bausmes. 

Tiesa, kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, sutrumpino R. Kurlianskiui ir V. Gapšiui skirtas laisvės atėmimo bausmes. 

Teismo sprendimu, E. Masiuliui liko galioti anksčiau skirta 5 su puse metų laisvės atėmimo bausmė. R. Kurlianskiui įkalinimo bausmė sutrumpinta pusmečiu – jis, kaip ir buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, kalės 5 su puse metų.

V. Gapšiui po kasacinio teismo sprendimo skirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.