Metų pradžioje finansinių įsipareigojimų turėjo daugiau kaip trečdalis šalies gyventojų

Vilnius

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

79625

Finansinių įsipareigojimų šių metų pradžioje turėjo daugiau kaip trečdalis šalies gyventojų, o juos dažniau prisiėmė vyrai, labiau išsilavinę ir daugiausiai uždirbantys. Taip pat absoliuti dauguma turinčių tokių įsipareigojimų turėjo ir planą, kaip juos įvykdys. Tai atskleidė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šių metų vasarį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Specialistai pabrėžia, kad prisiėmus finansinių įsipareigojimų reikia nepamiršti taupyti ateičiai. Tuo metu, prieš įsipareigojant finansiškai, rekomenduojama įvertinti ne tik galimybes grąžinti skolas, bet ir būtinybę skolintis, taip pat pasirūpinti finansine apsauga ateičiai.

„Kalbant apie finansinius įsipareigojimus, tinka posakis: „Devynis kartus pamatuok, o dešimtą - kirpk“. Jis reiškia, kad prieš skolinantis reikia ne tik įvertinti, kiek laiko, kokias ir kokio dydžio palūkanas reiks mokėti, bet ir kokią sumą įsipareigojimams galėsite skirti, ypač jei jie bus susieti su situacija rinkose ir dėl to gali keistis“, - sakė „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė Dalia Kolmatsui.

Jos teigimu, reikėtų įvertinti ir galimybę nesiskolinti, o norimam daiktui pinigų susitaupyti - tuomet, tikėtina, jis galbūt kainuotų pigiau.

Tyrimas parodė, kad šių metų pradžioje finansinių įsipareigojimų turėjo 36 proc. apklaustųjų. Jų dažniau turėjo vyrai negu moterys, taip pat įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas (daugiau kaip 500 eurų namų ūkio nariui per mėnesį). Dažniau įsipareigoję finansiškai, vertinant pagal amžių, buvo sulaukę 26-45 metų, rečiausiai - 18-25 metų bei 56 metų ir vyresni gyventojai. Įvertinus, kiek tarp prisiėmusių finansinius įsipareigojimus buvo taupančių, paaiškėjo, kad taupė aštuoni iš dešimties.

D. Kolmatsui teigimu, tvarkant finansus reikėtų prisiminti bendrą taisyklę, kad taupyti pradėti reikia, kai tik tai yra įmanoma, ir nepamiršti to grąžinant paskolą.

„Neretai tenka susidurti su situacija, kai didesnę paskolą atiduodantys žmonės yra nusiteikę pirmiausia ją grąžinti ir tik tada galvoti apie taupymą ateičiai. Visgi toks sprendimas gali būti rizikingas - gali susiklostyti taip, kad paskola bus atiduota, tačiau žmogus neturės jokių santaupų“, - sakė D. Kolmatsui.

Pasak jos, norint užsitikrinti finansinį stabilumą, prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus, reiktų pasirūpinti finansine „pagalve“, kuri leistų nebegaunant pastovių pajamų pragyventi 3-6 mėnesius.

„Dar vienas būtinas žingsnis - apsibrėžti finansinius tikslus ir nuolat taupyti tam tikrą dalį pajamų, dalį lėšų skirti kaupimui didesniems ilgalaikiams tikslams, taip pat ir pensijai“, - pabrėžė ekspertė.

Tyrimo duomenimis, dauguma finansinių įsipareigojimų turinčių respondentų - 87 proc. - nurodė turintys planą, kaip juos ketina grąžinti. Norint efektyviai valdyti skolas, rekomenduojama pirmiausia grąžinti įsipareigojimus, už kuriuos mokamos didžiausios palūkanos.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt