Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Trečius metus organizuojamuose Lietuvos metų medžio rinkimuose šiemet triumfavo Panemunių regioniniame parke auganti septynkamienė Raudonės liepa, įveikusi net septynis konkurentus Nors gyventojų susidomėjimo medžių varžytuvėmis netrūko, arboristikos ekspertai perspėja, kad laimėti Europos medžio rinkimuose liepai lengva nebus.
Įveikė septynis konkurentus
Metų medis Lietuvoje rinktas jau trečią kartą. Rinkimus organizuojantis Lietuvos arboristikos centras teigia, jog konkursu visų pirma siekiama įvertinti vertingiausius šalies medžius bei plačiau paskleisti žinią apie konkretaus rajono ar gyvenvietės unikalius medžius. Būtent todėl medį nominuoti rinkimuose gali bet koks fizinis ar juridinis asmuo.
Šiemet iš visos Lietuvos gautos 29 paraiškos, iš kurių ekspertai atrinko 8 labiausiai dėl apdovanojimo varžytis vertus augalus. Tai: Adamavo ąžuolas, Darželių kaimo drevėta pušis, Liepa Motinėlė, Meškėnų liepa, Mingėlos ąžuolas, Raudonės pilies liepa, Šereiklalaukio dvaro liepa ir Šiulių kaimo vinkšna. Nugalėtoją svetainėje www.arboristai.lt išrinko patys gyventojai.
Iš viso sulaukta 1136 balsų, iš kurių didžioji dauguma (514) atiteko būtent Raudonės pilies liepai bei antroje vietoje likusiai Meškėnų liepai (433). 2018-uosius galima laikyti liepos metais, nes ir trečiojoje vietoje su 104 balsais liko liepa iš Šereiklaukio dvaro.
Septynkamiene dar vadina Raudonės liepa auga pilies valdos pietrytiniame pakraštyje tarp pilies ir II Pasaulinio karo karių kapinių. Tarp dviejų jos kamienų 3 m aukštyje įaugęs metalinis strypas. Sklando legendos, jog ant strypo buvo rišami ir plakami nusikaltę baudžiauninkai, o kartą mirtinai užplakus septynis baudžiauninkus liepa ir skilo į 7 kamienus. Pats liepos kamienas maždaug 2 m aukštyje išsišakoja į dvi dalis, kurios aukščiau toliau šakojasi, taip tarsi sudarydamos 7 kamienus.
2016-aisiais Lietuvos metų medžiu tapo legendinis Stelmužės ąžuolas, o pernai nugalėjo Raganų eglė. Praėjusių metų nugalėtojas konkurse dalyvauti nebegali.
Ieško ne tik grožio
Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis aiškina, kad renkant metų medį svarbus ne vien grožis, bet ir jo svarba vietinei bendruomenei, krašto kultūrai ir gamtai.
„Pagrindinis kriterijus tokiuose rinkimuose - medis turi būti tarsi atskira socialinė būtybė. Svarbu, ar jis turi įtaką žmonių gyvenimui ir ar žmonės turi ryšį su tuo medžiu. Ieškome augalų, kurie yra tarsi bendruomenės dalis. O tai dažniausiai būna ne miško, bet gyvenvietėje augantys medžiai. Žinoma, rinkimams nominuoti galima ir savo kiemo medį, tačiau tuomet reiktų nurodyti, kuo jis ypatingas vietiniams“, – sako S. A. Davenis.
Anot specialisto, medžiai neretai natūraliai virsta pačia kaimo ar miestelio siela, apie kurią sklando legendos, o vietiniai identifikuoja savo gyvenamąją vietą būtent su medžiu.
„Geras pavyzdys – Čekijoje buvo toks kaimelis, kuriame prieš 130 metų vienas pilietis norėjo nukirsti liepą. Kaimelio gyventojai nusprendė to neleisti ir medį apgynė ir dabar, kai kaimelis jau išaugęs į miestą, ta pati liepa yra miestelio herbe, prie jos vyksta visos miesto šventės ir tai apskritai yra bendruomenės traukos taškas. Analogiškų istorijų visoje Europoje yra ne viena ir ne dvi“, – aiškina Lietuvos arboristikos centro vadovas.
Europoje laimi nebūtinai įspūdingiausi
Ko Europos medžio rinkimuose tikėtis gali šiuometinė Lietuvos nugalėtoja Raudonės liepa? S. A. Davenis pasakoja, jog nuo 2011 m. vykstančiame konkurse galioja tam tikra nerašyta tvarka, tad Lietuvai dėl pergalės reiktų gerokai pakovoti.
„Anksčiau Europos, kaip ir Lietuvos, rinkimuose, buvo galima balsuoti vieną kartą iš vieno IP adreso, bet tuomet didžioji dalis balsų keliauja paties balsuojančiojo šaliai. Todėl nuo šiol kiekvienas vartotojas Europos medžio rinkimuose, vykstančiuose vasario mėnesį, galės atiduoti du balsus už du medžius. Lietuva laimėti irgi gali, tik tam reikia didelio pasiruošimo“, – teigia arboristas.
Specialistas prisimena, kad 2015 m. Europos metų medžio rinkimuose triumfavo Estijos medis, augantis futbolo aikštės viduryje. Žinoma, tuomet triumfuoti padėjo išskirtinė medžio vieta, bet tuo pačiu Estija labai rimtai pažiūrėjo į rinkimų svarbą.
„Tuomet buvo įtraukta labai didelė grupė žmonių ir Estijoje balsavo bei sirgo net tie, kuriems tokie dalykai paprastai nerūpi. Bet iš viešinimo pusės padirbėta puikiai, pasitelkta televizija, žiniasklaida, „Facebook“ puslapiai. Estija dar mažesnė šalis už mus, tad mes laimėti irgi galime, bet tam reikia reklamos, viešinimo ir pinigų. Mums, kaip šaliai, medžio rinkimai turi rūpėti“, – perspėja S. A. Davenis.
Pernai Europos metų medžiu tapo Švilpiko kamštinis ąžuolas iš Portugalijos, surinkęs 26 606 balsus. Gineso rekordų knygoje didžiausio kamštinio ąžuolo titulą įsirašęs medis pasodintas dar 1783-aisiais, per savo gyvenimą nužievintas jau 20 kartų, o Švilpiko vardą gavo dėl nesuskaičiuojamos galybės ant jo gyvenančių paukščių. Raganų eglė rinkimuose liko 10 iš 13 vietų, nors surinko labai garbingus 10 967 balsus.