Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Etaplius“ nuotr.
Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT
– Padarei parodą-kalendorių. Kaip kilo tokia idėja?
– Keičiasi metų laikai, keičiasi ir pats žmogus. Tai ir norėjau pavaizduoti savo parodoje: metus sudaro 12 mėnesių, per kuriuos keičiasi ir žmogus, ir jį supanti aplinka. Man atrodo, per tuos mėnesius tu pats save randi – randi, kas tau patinka, kas nepatinka. Ir keitiesi į geresnį žmogų arba, gali būti ir atvirkščiai, į blogesnį. Ta kaita svarbi, kad galėtum tobulėti.
– Kaip tau atrodo, kaip pati pasikeitei per pastaruosius 12 mėnesių?
– Sunkus klausimas (juokiasi). Tikrai pasikeičiau, pradėjau daugiau bendrauti. Žiūrint vien į piešimą – labai patobulėjau: rengdama šią parodą, išmokau geriau derinti spalvas, valdyti teptuką.
– Koks buvo tavo kelias tapybos ir šios – pirmosios – tavo autorinės parodos link?
– Piešti pradėjau darželyje, bet niekada nebuvo taip, kad tuo užsiimčiau kiekvieną dieną. Tapyti pradėjau septintoje klasėje, t. y. praeitais metais, tada jau ėmiau į tai žiūrėti rimčiau.
Geguziai.lt nuotr.
– Ar buvo sunku parengti parodą? Kaip atrodė pats procesas?
– Dariau po daug eskizų kiekvienam mėnesiui. Pavyzdžiui, imkime rugsėjį. Mąsčiau apie jį pusvalandį arba net ilgiau, kartais – ir savaitę: kas man siejasi su rugsėju, kokias emocijas kelia? Rugsėjis asocijuojasi ir su Rugsėjo 1-ąja, mokslo pradžia. Taip mąsčiau apie kiekvieną mėnesį, tai ir pavaizdavau.
Parodos rengimas atėmė labai daug laiko. Eskizus piešti pradėjau rugsėjį, tapyti – sausį. Ir iki gegužės kiekvieną savaitę bent po dvi dienas turėjau ateiti tapyti.
– Vaizduoji daug gamtos. Ar tokia buvo idėja, ar tau skirtingi mėnesiai asocijuojasi būtent su skirtingais gamtos vaizdiniais?
– Specialiai derinau, kad pagrinde būtų gamta. Jeigu atkreipsite dėmesį, kiekviename metų laike yra po vieną žmogų, o daugiau viskas – vien tik gamta. Spalvas taip pat stengiausi naudoti pagal metų laikus: rudenį įdėti rudų atspalvių, ateina žiema – rudens gale įdėjau ir mėlynų. Pavaizdavau visą metų laikų vaivorykštę.
– Gegužės mėnesio darbas atrodo kaip autoportretas. Ar iš tikrųjų tapei save?
– Daug kas taip sako (juokiasi). Iš tikrųjų bandžiau nupiešti mergaitę, kuri irgi tapo. Gegužė – mūsų mokyklos mėnuo, tai norėjau ir pavaizduoti. Visai netyčia darbas išėjo panašus į autoportretą.
– Kokius įspūdžius paliko parodos atidarymas? Ar viskas buvo taip, kaip tikėjaisi?
– Atrodė žymiai didesnis dalykas, negu galvojau, kad bus. Maniau, ateisiu, pasakysiu kokią kalbą ir viskas. Buvo labai jauku ir gavau dovanų – to tikrai nesitikėjau. Man atrodė toks paprastas dalykas. Ne aš turėčiau gauti dovanų, o kiti – kad man leido atidaryti parodą.
– Parodos aprašyme yra Pablo Picasso citata: „Tapymas – tai dar vienas būdas vesti dienoraštį.“ Ką tau pačiai reiškia tapymas, piešimas?
– Man tai yra ir saviraiška, ir savęs išbandymas – ką sugebu, ko nesugebu. Tai yra galimybė išmokti daugiau ir ramiai praleisti laiką, pailsėti.
– Kokių kitų pomėgių turi?
– Kol tapiau, turėjau labai daug ko atsisakyti. Mėgstu dainuoti – ir per atidarymą dainavau. Taip pat patinka rašyti, žaisti žaidimus, būti lauke su draugais, sportuoti.
– Kaip atrodytų tobula A. Žolpytės diena?
– Reiktų atsikelti ne 12 val., o anksčiau: kai anksčiau atsikeli, turi daugiau paties laiko. Pavalgyčiau skanius pusryčius – dauguma pusryčių yra skanūs, bet tikriausiai rinkčiausi blynus. Padaryčiau visus įprastus dienos dalykus, eičiau į lauką pasivaikščioti, sustočiau parke ir nusipieščiau kokį eskizą, grįžusi pasikalbėčiau su draugais. Tada nueičiau į sporto salę, grįžusi papieščiau ar pažaisčiau. Daryčiau daug smagių dalykų.
– Ar jau planuoji antrą parodą?
– Ieškau idėjų, dar nesu užtikrinta. Nežinau, kaip viskas bus, daug kas gali pasikeisti. Iš tikrųjų norėčiau parengti parodą apie mitines būtybes, legendas – ne tik lietuvių, o viso pasaulio. Būtų įdomu.
Elena Monkutė