Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva yra pasaulio grūdų eksportuojančių valstybių penkioliktuke. Lietuvos grūdų ir rapsų eksportas 2021.07.01 – 2022.06.30 sudarė 4,23 mln. t / 1,33 mlrd. eurų.
Vis dėlto, vertindami 2022 metus, grūdų sektoriaus atstovai turėjo dėl ko nerimauti, ypač dėl grūdų kokybės. Jau šiemet Lietuvoje užauginti grūdai buvo specifiniai, maži, turintys mažesnį baltymingumą, ne visoms šalims jie įtiko. Todėl pardavėjams teko ieškoti naujų rinkų, nemaža dalis parduota ne maisto sektoriui, o pramoniniam perdirbimui. Didžioji dalis jau eksportuota. Tikimasi, kad ir likusi antra sezono pusė leis Lietuvai surasti rinkas ir pabaigti sezoną be didelių nuostolių. Didžiausią neapibrėžtumą kuria būsima 2023 metų javapjūtė.
„Mes, kaip prekybininkai ir perdirbėjai, labiausiai bijome kokybės nuostolių. Jie gali kilti dėl ūkininkavimo klaidų, kurios gali atsirasti dėl ženkliai pabrangusių trąšų. Šiandien negalime planuoti būsimo derliaus pardavimų dėl galimų reikšmingų kokybės netekimų. Įprastai, mes galėdavome kalbėti apie būsimus sandorius, dabar ne, nes nesame užtikrinti, ar galėtume įvykdyti aukštesnės kokybės pardavimo kontraktus.
Todėl 2023 m. javapjūtės derlius iš anksto nepardavinėjamas, nes bijoma netikėtumų, baudų už kokybės neįvykdymą. Tad kalbant bendrai, bijome netekti ne derliaus, bet jo kokybės. Taip pat išlieka neaiškumas dėl grūdų kainos, šiandien kol kas sunku net įsivaizduoti būsimo derliaus kainas“, – sako K.Šimas.
Pasak jo, tai lemia ir tai, kad pasaulis pasiskirstė į dvi dalis. Vienoje pusėje – importuojančios šalys, kurios moka didesnę kainą, atsisakydamos pigių rusiškų grūdų, o kita pusė – užmerkia akis ir perka pigesnius rusiškus grūdus. Todėl, norint gauti aukščiausią kainą, labai sunku surasti specifinį pirkėją, ypač kai dėl jo konkuruoja ir savo grūdus siūlo visos Vakarų šalys.
Jis priduria, kad kalbant apie šių metų sezoną iki javapjūtės – jis buvo vienas geriausių Lietuvos istorijoje. „Įmonės suvaldė kainų svyravimus, parodė atsparumą krizėms ir karo Ukrainoje pasekmėms Lietuvos ekonomikai. Ką tik iškrautas UAB „Agrokoncerno grūdai“ laivas Irake, AB „Linas Agro“ grūdus gabenantis laivas yra pakeliui į Indoneziją. Atidaryta Meksikos rinka“, – sako K. Šimas.
2022 metais išaugo biodegalus ir biodujas gaminančių įmonių apimtys.
Pasak J. Polujansko, Lietuva apskritai turėtų skatinti vietinių biodegalų gamybą, nes tai didina šalies energetinę nepriklausomybę, mažiau reikia sunaudoti naftos produktų. Taip pat kuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai ir žemės ūkio sektoriui, nes biodegalų sektorius nuperka didelę dalį rapsų ir grūdų, produkcija gaminama vietoje. Be to, padedama kovoti su klimato kaita – biodegalai į atmosferą išmeta 75 proc. mažiau anglies dvideginio nei degalai iš naftos.
Apibendrindama 2022-uosius teigia, kad metai buvo kupini iššūkių, su kuriais sektorius susitvarkė sėkmingai ir tai dar kartą įrodė, kad ši pramonės šaka – viena atspariausių krizėms ir yra rimtas valstybės ekonomikos ramstis.
„Grūdų sektorius šiemet daugybę kartų operatyviai reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų. Buvo sunkūs metai, tačiau sektorius šiandien pelnytai gali būti laikomas vienu perspektyviausių ir tvariausių Lietuvos pramonės sektorių, kuris jau artimiausioje ateityje šaliai uždirbs dar daugiau, jei bus užaugintas kokybiškas derlius“, – sako LGPPA prezidentas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas.