Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
1988 m. Vatikanas. Kardinolų kolegija. Nuotrauka iš Kaišiadorių kurijos archyvo
Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Rugpjūčio 20 d. minėjome Kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo 100-ąją sukaktį. Tą dieną Pivašiūnų šventovėje buvo dėkojama Viešpačiui už šios iškilios asmenybės gyvenimą. Rugpjūčio 23 d. 12 val. šv.Mišios bus aukojamos Kaišiadorių katedroje, o 15 val. Kardinolo tėviškėje Guronių kaime, Žaslių apylinkėse dalinsimės prisiminimais apie šį iškilų dvasininką. Prezidentas V. Adamkus Kardinolą V. Sladkevičių įvardina kaip ne vien krikščionišką ganytoją, bet ir žmogų, savo tauria asmenybe atskleidusį XX amžiaus Lietuvos istoriją – politinę, kultūrinę, kovos už laisvę ir tiesą istoriją.
Svarbus Kardinolo gyvenime įvykis susijęs ir su Birštonu. Būtent čia visiškai slapta vyskupas Teofilius Matulionis 1957 m. gruodžio 25 d. šv. Tėvo įgaliotas savo kambario koplyčioje, asistuojant kunigams J. Joniui ir J. Andrikoniui, suteikė vyskupo šventimus kan. Vincentui Sladkevičiui. Ši konsekracijos liturgija turėjo skaudžias pasekmes dalyvavusiems. Tų pačių metų gruodžio 26 d. buvo suimtas Birštono klebonas kan. J. Jonys ir vėliau Vilniuje nuteistas 4 metams įkalinimo. Birštono parapijai metams nepaskiriamas kunigas. Vyskupas Vincentas Sladkevičius 1959 m. ištremiamas į Biržų rajoną, Pabiržę. 1958 m. rudenį išvežamas iš Birštono ir kankinys vyskupas T. Matulionis į tremtį Šeduvoje, kur gyvendamas negalėjo vykdyti Kaišiadorių vyskupo pareigų. Tačiau Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimo siekiantiems žmonėms pogrindinėje veikloje buvo motyvuojantis ir palaikantis dvasinis autoritetas.
Kardinolas Vincentas po 24 tremties metų popiežiaus buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu administratoriumi 1982 m. Pareigas vykdė iki 1989 metų. 1988 m. buvo įvesdintas į Kardinolų kolegiją Vatikane. Kardinolas Vincentas buvo žmogus, kuriame protas ir širdis buvo nuostabios dermės, jis su džiaugsmu tarnavo savo gimto krašto žmonėms. Veikloje ir gyvenime pasižymėjęs paprastumu, kilnumu, reikalo svarbos suvokimu, tikinčiosios visuomenės vadovui būdingomis savybėmis.
Popiežius Jonas Paulius II per konkrečias dėmesio raiškas Kardinolui pasaulio visuomenei parodė Lietuvą. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kardinolas, Kauno arkivyskupas metropolitas ir Lietuvos vyskupų Konferencijos pirmininkas V. Sladkevičius savo veikla įgyvendino pasirinktą kardinolo šūkį: Padaryk mane gerumo ženklu! Kardinolas Vincentas Sladkevičius šv. Mišių metu prie uždarytos Vilniaus Katedros kalbėjo taip išmintingai, jog ši kalba galėtų būti XX a. lietuvių literatūros aukso fonde:„Mokėkime laukti, mokėkime būti kantrūs, mokėkime viens kitam ant kulnų nemindžioti. Mokėkime viens kito nestumdyti, neįžeidinėti. Laukimas – tai ne stagnacija, tai nėra stovėjimas vietoje, tai augimas. Želmuo auga, išplaukia varpa, ir pasidaro pirmieji grūdai varpose. Reikia, kad mūsų tautos šaknys giliai įsileistų į dieviškąsias ir pilietiškąsiais dorybes, tada Dievo malonė bus su mumis. Tada mes tapsime didi, didinga tauta.”
Birštono sakralinis muziejus, duris lankytojams atvėręs prieš dvidešimt metų per Kalėdas, pristato savo nuolatinėje ekspozicijoje Kardinolo V. Sladkevičiaus gyvenimo akimirkas, jo liturginius reikmenis, drabužius, knygas, kuriuos dovanojo muziejui Kardinolo artimieji.
Roma Zajančkauskienė
Birštono sakralinis muziejus