Mergos nebus nuogos, nors baidarių nuomos versle didėja konkurencija

Alytus

M. Gervelis su tėčiu Valdu Gerveliu baidarių verslu užsiima jau ketverius metus.

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt

56182

Lazdijų rajone, ypač Kapčiamiestyje, nemažai gyventojų užsiima baidarių nuomos verslu, aktyvaus poilsio mėgėjų apgyvendinimu, maitinimu kaimo turizmo sodybose. Todėl turbūt jau galima perfrazuoti garsų posakį apie dzūkų mergas ir teigti: ,,Jei ne grybai, ne baidarės ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos...“ Šiemetinė vasara nepašykštėjo gero oro, todėl ne vienas verslininkas, aktyvaus baidarių sporto propaguotojas, ženkliai papildė savo pinigines.

baidares-2.jpg

Plaukia baidarėmis ir naktį

Jaunasis verslininkas iš Kapčiamiesčio Mantas Gervelis, atstovaujantis ,,Pinčiuko baidarėms“, sakė, kad šiemetinis turizmo sezonas buvo išties geras, prasidėjo gana anksti – gegužės viduryje. Sulaukta daugybės baidarininkų turbūt iš visų Lietuvos miestų bei Lenkijos, Vokietijos. Sezonas, anot Manto, išsiskyrė tuo, kad buvo daugiau turistų paprastomis dienomis. Savaitgaliais jų esą kiekvienais metais nestinga. Šį aktyvų poilsį mėgsta įvairaus amžiaus žmonės, atvyksta ir jaunimo kompanijos, ir darbo kolektyvai, šeimos su mažais vaikais. Didžiausias lankytojų srautas, M. Gervelio teigimu, yra nuo 25 iki 40 metų amžiaus. ,,Dauguma atvykusiųjų renkasi vienos dienos kelionę, 4–6 valandų trukmės. Populiarus maršrutas yra nuo Jezdo kaimo iki mūsų sodybos arba nuo mūsų sodybos iki Macevičių gyvenvietės. Populiarėja maršrutai Maros upe Lietuvos–Lenkijos pasieniu, daugelis dar neišbandę šios trasos, tai nori išbandyti. Taip pat populiari ir įdomi ekstremali trasa Baltosios Ančios upe nuo hidroelektrinės iki Nemuno“, – pasakojo jaunasis verslininkas.

,,Pinčiuko baidarės“ organizuoja netgi naktinius žygius baidarėmis. Paklaustas, kaip nakties tamsoje įmanoma susiorientuoti upėje, Mantas juokdamasis sakė, kad žmonės patamsyje irklais nemosuoja. Jie būna užsidėję ant galvų prožektorius, kuriais pasirūpina patys turistai. Jie, pasak Manto, nebrangūs. ,,Senukuose“ kainuoja tik 3 eurus. Visą kitą plaukimo inventorių – baidares, liemenes, irklus – suteikia ,,Pinčiuko baidarės“. Naktį baidarininkai pasirenka trumpesnį maršrutą. Plaukdami tamsoje, žmonės esą patiria daugiau adrenalino, pamato daugiau laukinių gyvūnų, kurie naktį migruoja, žavi kitokia, paslaptimis alsuojanti gamta.

,,Dabar plaukiančiųjų baidarėmis jau yra mažai, bet mes plukdome visus metus. Jeigu būtų norinčiųjų, bet kada galime priimti lankytojus. Ir žiemą, ir pavasarį, kai geras oras, jokių problemų“, – teigė M. Gervelis.

Baidarių verslu, pasak jo, šeima užsiėmė dėl to, jog nori populiarinti Lazdijų kraštą, kad jį aplankytų kuo daugiau turistų. Kai jie atvyksta į Kapčiamiestį, užsuka ir į Veisiejus, grožisi fontanu, aplanko Vainežerio gynybinius įtvirtinimus, nemažai aktyvaus poilsio mėgėjų nakvoja kaimo turizmo sodybose. Tokiu būdu pritraukiamos papildomos investicijos į rajoną. Baidarininkai užeina apsipirkti ir į kepyklėlę, esančią Kapčiamiestyje, parduotuves Kapčiamiestyje ir Veisiejuose. Tokiu būdu padidėja jų apyvarta, surenkama daugiau mokesčių.

Pasak Manto, baidarių verslu su tėčiu Valdu Gerveliu užsiima jau ketverius metus. Investicijos į šį verslą buvo didelės, nes prancūziškos baidarės aukštos kokybės. ,,Kiti verslininkai nuomoja lenkiškas baidares, kurios yra perpus pigesnės, o mes perkame tik naujas ir tik aukščiausios klasės. Jos ilgaamžiškesnės, patogesnės sėdynės, lengvesnės, stabilesnės“, – tvirtino jaunasis verslininkas. Gervelių sodyboje baidarininkai gali apsistoti palapinėse. Įrengtose stovyklavietėse gali pasinaudoti ir kubilo paslaugomis. Taip pat ,,Pinčiuko baidarės“ nuomoja mobilų kubilą. Norintiems pristato į sodybą, prie ežero. Nuomos parai kaina – apie 70 eurų.

Kiek žmonių pasinaudojo baidarių paslaugomis šį sezoną, M. Gervelis nesiryžo prognozuoti, būtų sunku pasakyti tikslų skaičių. Šeštadieniais Baltosios Ančios maršrutu, pasak Manto, praplaukia maždaug apie 300 baidarių – apie 1000 žmonių, įskaitant visų nuomotojų klientus: vietinių, iš Druskininkų, Varėnos, Lenkijos ir kitus.

M. Gervelis šiemet įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, į išlyginamąsias studijas. Taigi žada suspėti ir verslą organizuoti, ir mokytis. Paklaustas, ar liks gyventi Lazdijų rajone visam laikui, teigė, kad gyvenimas parodys. Vasaras, savaitgalius tikrai leis čia, Kapčiamiestyje, o dėl žiemų – dar nežinantis.

Šeštasis sezonas – bingo!

,,Kam tie Maldyvai, palmės, kai toks geras oras ir Lietuvoje“, – kviečia turistus šokti į baidares ir leistis į nepakartojamus nuotykius Baltosios Ančios, Zapsės, Maros, Niedos upėmis ,,Robinzono baidarių“ komanda. Robinzonas kapčiamiestietis Vitas Kaušauskas sakė, kad šis šeštasis jo sezonas buvo sėkmingas – tikras bingo, pats geriausias! Be to, ir prasidėjo trimis savaitėmis anksčiau, nei įprasta. Baidarių nuomos verslas, pasak V. Kaušausko, priklauso nuo oro, o ši vasara negailėjo nei šilumos, nei saulės, retai lijo. Jau gegužės antroje pusėje kompanijos po 10–20 žmonių plaukė baidarėmis. Užpernai, kai buvo lietinga vasara, turizmo sezonas prasidėjo tik birželio viduryje. Kai kurie žmonės plaukė ir per lietų, kiti atšaukė užsakymus. Lietingomis dienomis mažai kas plaukia. ,,Toks jau mūsų likimas, prarandame klientus. Esame su tuo susitaikę. Dabar stengiamės, kad jei plaukia 10 baidarių, tai reikalaujame iš aktyvaus poilsio mėgėjų užstato, nes kartais būna, kad ir esant geram orui užsisakiusieji baidares neatvyksta ir netgi iš vakaro skambinant telefonu neatsiliepia“, – teigė V. Kaušauskas.

Nemažai baidarininkų pas jį atvyksta iš Lenkijos. Verslininkas bendradarbiauja su lenkų firmos, propaguojančios aktyvų poilsį, vadybininkais jau 5 metus. Jie autobusais atveža grupes po 40–50 žmonių, kurie apsigyvena rajono kaimo turizmo sodybose ir plaukia baidarėmis 3–4 dienas. Kapčiamiestietis kalbina lenkus, kad jie atvyktų ir žiemą paplaukioti Dzūkijos upėmis ekstremaliomis sąlygomis.

,,Apsilanko ir daug lietuvių, kurie plaukia Lietuvos upėmis ir nori išbandyti naujus maršrutus mūsų rajone. Lenkus vežiau plaukti ir Ūla, bet ten reikėjo papildomai pirkti leidimus, toliau važiuoti, prisidėjo kuro išlaidos, todėl išaugo kainos. Lenkai sakė, kad ten daugiau neplauks, pasitenkins mūsų vandens maršrutais“, – pasakojo V. Kaušauskas. Lietuviai, anot jo, dažniausiai nori vienadienių kelionių baidarėmis, o lenkai, atvykstantys iš Varšuvos, pageidauja daugiau dienų praleisti gamtoje. Šeimos, keliaujančios su vaikais, nori trumpų maršrutų, jiems siūlomos 3 valandų ir šiek tiek ilgesnės kelionės. Gimtadienio proga jubiliatas visada plaukia nemokamai!

Verslininkas teigė šitam savaitgaliui neturintis užsakymų, taigi gal teks šiemetinį sezoną jau baigti. Nors dabar oras pasakiškas, bet, matyt, suaugusieji po atostogų jau dirba, jaunimas mokosi, todėl negali sau leisti pramogų.

Paklaustas, ar iš baidarių verslo įmanoma pragyventi, V. Kaušauskas teigė, kad jokiu būdu. Galima tik šiek tiek prisidurti pajamų. Jei sezonas truktų nors pusę metų, tada iš bėdos gal jau būtų galima verstis. Labai didelis pliusas, jo teigimu, prisideda tiems, kurie turi kaimo turizmo sodybas. Jose apsistoja poilsiautojai, kiti švenčia vestuves, gimtadienius, tada gaunamos didesnės pajamos. ,,O mes turime tik 2 stovyklavietes, vieną dar įrenginėjame. Investuoti į šį verslą teko nemažai. Maždaug apie 50–60 tūkstančių litų. Iš pradžių Lenkijoje įsigijome 12 baidarių, priekabėlę, autobusą turėjau jau kitiems reikalams nusipirkęs. Dabar turime jau 30 baidarių“, – sakė V. Kaušauskas. Paklaustas, ar jų netrūksta, verslininkas tvirtino, kad užtenka, trūksta tik liepos mėnesį, švenčių dienomis – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, kartais ir kitais savaitgaliais, tada paklausa būna didelė. Gali esą ir 60 baidarių turėti, vis tiek neužteks.

„Ančios uostas“ atstovas Kęstutis Kočiūnas, poilsiautojus plukdantis ne tik baidarėmis, bet ir plaustu Ančios ežere, irgi džiaugėsi gera vasara, anksti prasidėjusiu turizmo sezonu. Anot jo, didžiausi plausto gerbėjai buvo užsieniečiai iš Izraelio, Vokietijos, Amerikos, anksčiau gyvenę Sovietų Sąjungoje. Jie, matyt, jaučia nostalgiją Druskininkams. Tai – vyresnio amžiaus žmonės, sanatorijos „Eglė“ klientai. Šiemet plaustas buvo populiarus. Pramoginė kelionė juo trunka kelias valandas. Plaustu vienu metu gali plaukti iki 11 žmonių. Jei poilsiautojai nori maudytis, K. Kočiūnas plaustą nuvairuoja į Veisiejų maudyklas, paplūdimį. Galima maudytis ir vidury ežero, nuleidus į jį kopėčias. Plaustu plaukiantys turistai gali grožėtis Ančios ežero apylinkėmis, Vainežerio gynybiniais įtvirtinimais, Mėčiūnų piliakalniu. Plaustu ir kelionėmis ant vandens dažniausiai domisi vyresni, kurie nori pasėdėti, pabendrauti, kartais jame ir gimtadienius švenčia. Plaukimas trunka apie tris valandas, galima ir trumpiau. Pragyventi iš šio biznio esą neįmanoma, nes trumpas sezonas. Penktą vasarą turistus plukdantis K. Kočiūnas sakė, kad plaustą pirko seną, o paskui susiremontavo, todėl ypač didelių investicijų jam nereikėjo. Apgyvendinimo paslaugų su patogumais „Ančios uostas“ neteikia. Tik Jezdo kaime, prie ežero, turi įrengtą vieną stovyklavietę. ,,Plėstis neketiname, nes regioninio parko teritorijoje, jei nėra namų valdos, net liepto ežere neleidžia įsirengti. Kad ir turiu sklypą, negaliu nieko daryti, net palapinės statyti“, – sakė verslininkas.

„Ančios uostas“ didelio baidarininkų antplūdžio šiemet nesulaukė, nes baidarių versle esą yra nemaža konkurencija. Tie, kurie anksčiau įsisteigę, išsireklamavę, jie sulaukia ir daugiau klientų. „Baidarių dabar siūloma daugiau, negu reikia, todėl mes, mažesnieji, nesistengiame konkuruoti“, – tvirtino K. Kočiūnas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt