Mergina, kurios gabumai stebina: meilė daro stebuklus net valdiškose įstaigose

Mergina, kurios gabumai stebina: meilė daro stebuklus net valdiškose įstaigose
Lazdijai
J. Karaliūtė surengė dėlionių parodą.
Dineta Babarskienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

Tai – apie merginą, kurios gyvenimas kitoks nei daugelio iš mūsų: nepaisant to, ji geba savo stipriąsias puses realizuoti taip, kad stebina net daug mačiusiuosius.

Nuo pat mažens – tarp svetimų, kurie negailėjo meilės

Justė Karaliūtė iš Veisiejų socialinės globos namų – tikras šviesos spindulėlis. Jai – 22 m., čia atvyko 2019 m. „Iš Alytaus atvyko pas mus“, – sako Ingrida Želionienė, Veisiejų socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui. 

Justės gyvenimas susiklostė šiek tiek kitaip nei daugelio jos amžiaus merginų: Alytaus vaikų globos namuose J. Karaliūtė užaugo nuo mažens, nuo 2–3 metukų.

Justė – smalsi, jai viskas įdomu, nors ji – žmogutis su negalia, skaityti neskaito, nemoka, nerašo, raidelių nepažįsta, o ir suprasti merginos kalbą ne taip paprasta, tačiau čia dirbančios darbuotojos ir supranta, ir susikalba, nors neslepia, kad tam prireikė laiko. „Ji labai kruopščiai, kiek gali aiškiau, stengiasi pasakyti viską“, – patikina pavaduotoja. 

Mergina mokėsi: baigė Simno specialiąją, Alytaus dailiųjų amatų mokyklas. „Labai tvarkinga, labai kruopšti, darbšti, atsakinga mergaitė“, – gerų žodžių negaili globos namų darbuotojos.

Justė – labai meniška mergaitė. „Visur dalyvauja. Ir dainuoja, ir šoka, ir mezga, ir molį minko. Ir nori labai, jai labai patinka, o ir geba“, – papasakoja pavaduotoja. 

Veisiejų socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui sako, kad Justė labai meili, jai norisi ir apsikabinti, prisiglausti: „Manau, į jos auklėjimą įvairių įstaigų darbuotojai investavo labai daug meilės, šilumos.“ 

Nors J. Karaliūtės gyvenimo kelionė – tai nesibaigianti ekskursija po valdiškas įstaigas, tačiau, kaip sako pavaduotoja, ji gavo labai daug meilės. Meilės, dėmesio, pagyrų netrūksta Justei ir Veisiejų socialinės globos namuose, kuriuose ji itin mylima. 

Pradėjo dėlioti nuo 120, dabar jau ir 4 000 detalių dėlionė įveikiama

Veisiejų globos namuose Justė užsikabino už dėlionių: pradėjo nuo paprastų, nesudėtingų, dabar jau gali pasigirti net savo parodomis. Paprastas dėliones Justei sudėlioti pasirodė vieni niekai: kelios minutės, ir viskas. 

Socialinė darbuotoja Eglė Jančiauskienė, pastebėjusi, jog Justei tai patinka, o ir sekasi, pasiūlė sudėlioti sudėtingesnes: „Paprastas greitai sudeda, jai per lengvos jos.“ 

Pradėjo nuo 120 detalių dėlionių. „Dabar dėlioja jau ir iš 4 000 detalių“, – tikina socialinė darbuotoja. 

Sako, tikrai dėlios ir dar sudėtingesnes, didesnes. „Deda labai noriai, parenka kokią valandą, pailsi. Deda vieną paveikslėlį, jei daug detalių, ilgokai, mat su pertraukomis, tarp kitų veiklų suradusi laiko: porą kartų per dieną prisėda prie dėlionės. Vis lekia į kitas veiklas. Ilgai sėdėti jai neišeina, sunku ilgesniam laikui susikaupti. Tad keičia veiklas. Bet kai jau užsinori dėlioti, eina prie savo tam specialiai skirto didelio stalo ir dėlioja“, – pasakoja darbuotojos. 

Spalvų, atspalvių tūkstantinėse dėlionėse daug, o ji jas kuo puikiausiai atrenka ir sudėlioja. „Turi savo dėliojimo logiką, tvarką, gal tiksliau, techniką. Pirmiausia rėmelius pasidaro, o paskui iš kraštų deda – eina į vidurį. Vienas detales pasideda ant palangės, kažkuriuo dėliojimo momentu tos detalės jai pasirodo lyg ir nereikalingos, tad atideda, kad nesimaišytų. Vėliau panaudoja. Mirga marga viskas, o ji sudeda. Gražu žiūrėti, kaip ji deda greitai: suka tas detales ir atranda vietą“, – neatsistebi darbuotojos. 

Deda ir deda tas dėliones Justė, tad darbuotojos pamanė, kodėl gi jų neįrėminus ir neparodžius visiems. Taip gimė paroda, kuriai paruošta 13 darbų. Tiesa, globos namuose pirmojoje Justės darbų parodoje buvo 8 darbai. Jos paroda nukeliavo ir į Veisiejų biblioteką, darbelių yra dar daugiau. 

 „Perka dėliones iš savo asmeninių lėšų. Nuvažiuojame į parduotuvę ir renkasi pati. Norėtų daug, bet pasiūlome nusipirkti vieną kitą: sudės, tada vėl kokios ieškosime. Kita vertus, juk jos ir nepigios, kuo daugiau detalių, tuo brangesnės, o ir rėminimas kainuoja nemažai“, – pastebi socialinė darbuotoja E. Jančiauskienė. Tačiau Justė šituo savo pomėgiu labai užsidegusi. „Paskui matysime. Gal kažkuo kitu susidomės? Ji viskam gabi“, – patikina socialinė darbuotoja. 

Justė mėgsta ir pasipuošti, turi stiliaus pojūtį. Jai tai patinka, o ir svarbu. Bet kaip atrodyti nenori. 

Jos pagalbą jaučia net darbuotojai

„Mes visada jaučiame jos pagalbą. Ji pati savo kambaryje ir dulkes apsivalo, ir susitvarko. Tik viską, ką bedarytų, reikia stebėti, reikalinga specialisto priežiūra, truputėlį ir pakontroliuoti reikia. Ji labai nori tų šiltų santykių. Įsikabinusi į ranką gali visą dieną vaikščioti. Ji iš mūsų gauna meilės, bet mes irgi iš jos gauname labai daug tokios žmogiškos šilumos“, – tikina I. Želionienė, Veisiejų socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui. 

Prasitaria: „O kokio skanumo pyragus ji kepa! Pačius skaniausius“

 „Moliūgų pyragą kepa, rabarbarų“, – tikina darbuotojos. Pasakoja, kad tinginį pati beveik išmokusi gaminti, jau pasidaro. „Žinote, gaminant, ypač kepant, reikia stebėti, kad viskas sklandžiai eitųsi“, – pastebi pavaduotoja. Tad, aišku, viską daro kartu su šių namų darbuotojomis. Derina kartu receptūrą, galvoja, ką keps kokiai šventei ar šiaip. Ir paprastą savaitės dieną pasilepinti savo rankų darbo gardumynu užsinori, net produktų sąrašus su socialine darbuotoja sudarinėja. 

Ne sau kepa Justelė – vaišina visus globos namų gyventojus, pasėdi, pasidžiaugia su visais kartu. „Gimtadieniui irgi kepė pyragą, norėjo, kad būtų labai daug svečių“, – atsimena darbuotojos. Gerumo jai netrūksta: viską atiduotų, išdalintų ir vis su meile, su šypsena. O ir daržus kartu su darbuotojomis ravi, derlių nuimti padeda. „Mes juk turime ir šiltnamį, ir daržiuką, ir gėlių, gėlynų. Gėlynus laistome, agurkus, pomidorus skinamės. O ji gi visur nori būti, dalyvauti. Kur tik kas vyksta, ten ir Justė“, – patikina pavaduotoja. 

„Justelė visur tinkama“, – kaip susitarusios vienu balsu giria ją globos namų darbuotojos.

Dineta Babarskienė