Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Tai buvo senokai, mergaitė visai maža, ko ne kasdien susitikdavau ją einančią į Naujosios Akmenės muzikos mokyklą. Rankose visada smuiko futliaras. Jaunąją smuikininkę anuomet pavadinau “mergaite su smuikeliu”.
Erikai GADŽIJ šis įvaizdis tiko tuomet, tinka ir dabar. Ir smuiko jauna moteris neišsižadėjo, instrumentas kartu su muzikante iškeliavo į studijų miestą Vilnių, paskui persikraustė į Londoną, sugrįžo į gimtinę Naujojoje Akmenėje. Ir nežinia, kur dar nukeliaus, juk jauni žmonės ieško savosios vietos. Prieš daug metų rašiau apie jaunąją smuikininkę, žavėjusią tiek klausytojus koncertuose, tiek komisijas konkursuose. Smuikuoti pradėjusi nuo penkerių metų, Erika sako – šiandien viską darytų taip pat. Smuikas “įdarbintas” profesinėje jaunos kultūros specialistės veikloje. Visai neseniai Erika Gadžij sugrįžo gimtinėn ir dirba Kultūros centre etninės kultūros specialiste.
Džiugina Kultūros centro kolektyvas – jaunas, galvotas, bet kokioje situacijoje randantis išeitį ir parodantis, kad ir nedėkingomis linksmybėms dienomis kultūrinis gyvenimas tęsiasi. Neseniai, vos prieš kelis mėnesius, prie kolektyvo prisidėjo kraštietė Erika Gadžij. Nepameluosiu pasakiusi, kad ji sugrįžo prie ištakų – ne tik į giminių miestą, bet ir prie žinomos, mėgiamos veiklos. Erika, kol mokėsi gimnazijoje, ne tik smuikavo, ji šoko, dalyvavo įvairiausiose meninėse veiklose, tad ir studijas rinkosi nenutoldama nuo gebėjimų. Pasirinko Vilniaus kultūros kolegiją, kultūrinės veiklos vadybą. “Pradžioje abejojau ar patiks. Bet tikrai neapsirikau. Studijos buvo stiprios. Norėjau griežti smuiku, pažįstami rekomendavo Vilniaus muzikos mylėtojų orkestrą. Ten mane priėmė. su kolektyvu praleidau daug gražaus laiko. Kolegijoje prašydavo, kad talkinčiau kapeloje, taip pat neatsisakiau,”- apie kultūrinį studentės gyvenimą pasakojo pašnekovė. Orkestre grojo tikri muzikos mylėtojai, kurie dėl įvairiausių priežasčių nepasirinko muzikantų duonos. Ir jų amžius buvo įvairus. Erikai tie muzikuojantys metai buvo puikūs.
Po studijų kolegijoje savęs ieškojimas nesibaigė. Būtent savęs ieškojimu Erika vadina mokslus Vilniaus universitete. Pasirinko ekonomikos mokslus, lyg ir visišką priešingybę menams. “Mūsų namuose yra tokia taisyklė – baik, ką pradėjai, tad baigiau universitetą. Ir įsitikinau, kad ekonomika menui netrukdo, o žinios praverčia, nes ir menui reikia apskaitos, pateikimo, ekonomikos ir vadybos išmanymo,”- mintis išsakė Erika. Vilniaus miestą Erika vadina širdies miestu. Laikas, praleistas dirbant ir grojant orkestre paliko malonių patyrimų. Bet jaunystė tuo ir išskirtinė, kad traukia ten, kur nemėginta, nepažinta.
Daugiau Romos Jonikienės rašinyje šeštadienio, gruodžio 12 d. VIENYBĖJE.