Merė A. Miškinienė: „Esame pasiruošę aktyviai spręsti nedarbo iššūkius“

Alytus

A. Miškinienė

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt

216772

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje bedarbių skaičius padidėjo beveik 40 proc. (34 tūkst.), lyginant su 2019 m. Lazdijus ši bendra tendencija palietė dar skaudžiau – nedarbo lygis per pandemiją išaugo 60 procentų. Tokiai situacijai įtakos turi ne vienas veiksnys, tačiau, kaip teigia merė Ausma Miškinienė, dabar svarbiausia žiūrėti į priekį ir imtis veiksmų: „Nedarbo problemų neišspręsime per kelias savaites, tačiau jau dabar turime pradėti vykdyti konkrečius veiksmus ir spręsti šiuos kompleksinius klausimus žingsnis po žingsnio.“

Nedarbo mažinimo iniciatyvas sujaukė pandemija  

Bendradarbiavimas sprendžiant nedarbo problemas aptartas Lazdijuose vykusiame Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų susitikime su Lazdijų rajono mere, savivaldybės administracijos direktore, Užimtumo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos atstovais.

Susitikimo metu aptarti Lazdijams tenkantys socialiniai iššūkiai – pandemija, migrantų antplūdžio pasekmės. VMI atstovė pažymėjo, kad dar prieš pandemiją savivaldybės iniciatyva parengtas ir pradėtas įgyvendinti savivaldybės ir Užimtumo tarnybos bendradarbiavimo planas padėjo tuo metu pasiekti gerų rezultatų – pagal Užimtumo tarnybos duomenis, nedarbo lygis 2019 metais buvo sumažėjęs iki beveik 12 proc., t. y. daugiausia nuo 2011 metų. Tačiau prasidėjusi pandemija sujaukė planus ir įsibėgėjusias iniciatyvas, Lazdijų rajone nedarbo lygis vėl gerokai išaugo.

Neužtenka darbo pasiūlymo – reikia kompleksinių priemonių

Tai, kad ne tik darbo vietų trūkumas, bet ir žmonių nenoras dirbti jiems siūlomo darbo lemia nedarbo lygį, patvirtina ir rajono verslininkų patirtis. Kepyklos „Lazdijų duona“ savininkas ir vadovas Egidijus Jurkevičius sako, kad įmonė nuolat ieško darbuotojų, tačiau neretai darbo neturintys žmonės sugalvoja daugybę priežasčių, kodėl jie negali dirbti arba jiems siūlomas darbas netinka. „Kartais tai susiję su sunkumais atvykti į darbą iš atokesnių vietų, tačiau visgi viena iš pagrindinių priežasčių yra motyvacijos dirbti stoka. Gaunamos pašalpos neskatina žmonių įsidarbinti“, – teigia verslininkas.  Šiuo metu dalį laisvų darbo vietų įmonėje užima darbo ieškantys iš karo zonos pasitraukę ukrainiečiai, tačiau laisvų darbo vietų vis atsiranda. Štai ir dabar „Lazdijų duona“ ieško kepėjo.

Merės teigimu, svarbu pamatyti ir tas situacijas, kai žmogus dėl objektyvių aplinkybių negali dirbti, nes turi mažų vaikų, kurių priežiūros klausimų negali išspręsti, slaugo artimuosius.

„Turime ne tik statistika remtis ir biurokratiškai tarp institucijų pasikeisti duomenimis, bet ir gilintis individualiai į kiekvieno žmogaus situaciją. Tam būtina aktyviau įtraukti seniūnus, kurie gerai pažįsta savo bendruomenes, kiekvieną seniūnijos gyventoją, jo aplinką, socialinę padėtį, problemas. Seniūnai gali tapti tuo svarbiausiu informacijos šaltiniu“, – kalbėjo A. Miškinienė. Turėdami išsamius individualizuotus duomenis galime ieškoti kompleksinių sprendimų – ne tik inventorizuoti darbo vietas ir siūlyti jas bedarbiams, tačiau padėti spręsti nuvykimo į darbo vietą, šeimos narių priežiūros paslaugų, dalinio užimtumo galimybių klausimus.

Nelegalus darbas iškraipo bedarbystės lygio vertinimą  

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės pabrėžė, kad šešėlinės veiklos, nelegalus darbas, piktnaudžiavimas paslaugų kvitais iškraipo darbo rinką, apsunkina realaus bedarbystės lygio įvertinimą ir galimybes imtis efektyvių sprendimų. „Būtina didinti verslininkų, darbdavių, taip pat ūkininkų, pasitelkiančių žmones įvairiems ūkio darbams, sąmoningumą ir skatinti tokius santykius legaliai įforminti darbo sutartimis, paslaugų kvitais“, – susitikimo metu kalbėjo Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėja Nida Cibulskienė.

Lazdijų rajono merės įsitikinimu, susitikimai su gyventojais, verslo atstovais yra geriausias būdas pasiekti žmones, kalbėtis apie problemas, šviesti apie užimtumo priemones, šešėlinių veiklų žalą ir ieškoti sprendimų. „Turime nuolat kartoti, kad, nemokant mokesčių, negalime tikėtis socialinių problemų sprendimo, kokybiško švietimo, rajono patrauklumo didinimo“, – pažymi merė.

Kokie artimiausi žingsniai?

Merė Ausma Miškinienė įvardijo konkrečias priemones ir žingsnius, padėsiančius mažinti nedarbą rajone: „Bendradarbiaudami su Užimtumo tarnyba turime gauti ir išanalizuoti kuo tikslesnius duomenis apie bedarbių skaičių, jų profilį pagal seniūnijas, o į problemų sprendimą įtraukti seniūnus, kurie geriausiai pažįsta savo seniūnijos žmones, jų socialinę padėtį, motyvaciją, galimybes.“

Pasak merės, turint išsamų paveikslą, kokiose seniūnijose kokios problemos aštriausios, kokių kvalifikacijų bedarbių daugiausia, kokia žmonių motyvacija dirbti, bus susitarta dėl konkrečių užduočių tarp savivaldybės administracijos, seniūnų, Užimtumo tarnybos. „Atsakomybę turime prisiimti visi ir tik bendromis pastangomis galime pasiekti apčiuopiamų rezultatų“, – kalbėjo A. Miškinienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt