Kvadratas | 9 MIN.

Meno bienalėje Zagrebe – ir lietuvių tapybos paroda

Elena Monkutė
2023 m. lapkričio 26 d. 13:09
IMG_6077

Nuo spalio 25 d. iki sausio 26 d. Kroatijoje, Zagrebe, vyksta meno bienalė, o joje – ir lietuvių menininkų paroda „Išplaukęs tapatumas: tarp atpažįstamo atvaizdo ir abstrakcijos“. Parodos kuratorius prof. dr. Remigijus Venckus įsitikinęs, kad pirmiausia savo krašto, Lietuvos, menininkus turime vertinti patys.

– Esate meno kritikas ir menininkas. Kas lengviau – kritikuoti ar būti kritikuojamam?

– Vargu ar šio klausimo du poliai yra lygiaverčiai. Priimti kritiką reikia mokėti, kritikuoti – taip pat. Tik kritikuojantysis turi labai gerai pasverti savo žodžius, gerai įsigilinti į situaciją, kūrinį, kūrėjo stilistiką, jį veikiantį kultūrinį foną ir net pažinti pasaulį, esantį už menininką ribojančio horizonto.

Atsakyti galima klausimu: o kada tampama geru kritiku? Kritiko darbas panašus į filosofo. Tenka daug mąstyti ir skaityti. Kad gerai suvoktum kraštovaizdį, reikia stebėti daug meno kūrinių, lankytis muziejuose bei galerijose. Bet ir to neužtenka. Protas turi būti budrus ir nuolat aktyviai veikti. Kritikas negali atmesti temų, sakydamas, jog tai jam neįdomu.

Kai užsiimu kūryba, kurios metu, atrodo, ilsiuosi, mano studijoje ūžia kompiuteris. Jis praneša politines, kultūrines, ekonomines naujienas. Klausausi diskusijų, mokslininkų pasisakymų, audioknygų, kitų dokumentinių įrašų. Aš visada dirbu.

Ką noriu tuo pasakyti? Kritikas net pietaudamas turi gyventi tam tikroje įtempto ir imlaus, nuolatos analizuojančio proto stadijoje. Kai taip gyveni ir tikrovę patiri nuolatinėje analizėje, tuomet gal ir tampi geru kritiku – nesvarbu, kokio dalyko.

Būti kritikuojamam,
t. y. būti menininku, kartais net lengviau. Menininkas gali būti subjektyvus, nenorintis girdėti ir suprasti, gali užsispyrusiai tvirtinti savo poziciją. Jo ribotumas yra daug labiau leistinas nei kritiko. Galiausiai – jis gali būti ir privalumas, leidžiantis gerai susikoncentruoti ties atitinkama veikla, tapti tikru meistru siauroje srityje.

Tad aš manau, kad būti kritiku tikrai nėra lengvas ir labai jau romantiškas darbas. Būti kritiku – tai, pirmiausia, mėgti mąstyti.

 

– Šiuo metu kuruojate parodą meno bienalėje Zagrebe. Kaip, pagal kokius kriterijus, į ką atsižvelgiant atrinkti Lietuvos atstovai?

– Kroatijoje vyksta septintoji tapybos bienalė. Tai yra vienas stambiausių ir prestižiškiausių renginių Balkanų šalyse. Kiekvieną kartą yra rengiama kviestinio miesto arba šalies tapybos kraštovaizdį nusakanti paroda. Prieš porą metų į mane kreipėsi Kroatijos dailininkų sąjunga (HDLU) ir pasiūlė kuruoti parodą, kurioje būtų pristatyti lietuvių menininkai.

Pirmiausia ėmiau svarstyti apie tai, kas būdinga lietuvių tapybai. Parodos koncepciją diktavo įkyri mintis apie tai, kad kintanti ir nevienalytė tikrovė dažnai mus skatina klausinėti ne tik apie ją, bet ir apie save. Kasdienė kalba negali visiškai demaskuoti tikrovės ir žmogaus tapatumo. Todėl menininkai bando užpildyti komunikacijos metu atsirandančius prasminius tarpus.

Paroda – lyg klausimas apie tai, kas yra tapatybė ir su ja susijusi individuali tikrovė. Individuali tikrovės ir savęs pažinimo programa realizuojama per regimų ir įsivaizduojamų pavidalų stebėjimą, figūrų fragmentavimą arba vaizduotės išlaisvinimą abstrakcijoje. Kad ir kiek meninė kalba būtų tobulinama, o meno kūrinyje meistriškai dekonstruojamas pasaulis, vis tik tiesos apie tapatumą įminimas lieka gerokai atidėtas į ateitį.

Kuriančiam žmogui dažnai sudėtinga suvokti save kaip vientisą ir su konkrečia aplinka susietą individą. Jį nuolatos atakuoja gamtinė aplinka, technologinė įvairovė, komunikacinis triukšmas, globalų pagreitį įgavę virtualios komunikacijos procesai. Atrodo, kad tikrovė nuolatos juokiasi iš menininko ir paklaidina jį nuosavame suvokimo ir savianalizės labirinte.

Realizuojant koncepciją, parodoje pristatomi lietuvių menininkai nevienareikšmiškai ir nevienodai reaguoja į tikrovės pokyčius. Nevienodai regi save ar kitą šioje kaitoje. Viso to priežastis – nevienalytė Lietuvos istorija, kintantys ir nuolat perkonstruojami ryšiai su Vakarų ir Rytų kultūromis.

Siekiant atskleisti neįprastą, nevienalytį lietuvių tapatybės peizažą, buvo pasirinkti šiuolaikiniai kūrėjai. Vieni jų yra atpažįstami kaip gyvieji klasikai, kiti tik pradeda kūrėjo kelią, o dar kiti yra produktyvūs ir tarptautinėje arenoje jau žinomi kūrėjai.

Parodoje pristatyti 18 Lietuvių autorių: Rimantas Plungė, Eglė Velaniškytė, Virgis Ruseckas, Meda Norbutaitė, Aušra Kleizaitė, Adelė Liepa Kaunaitė, Arvydas Kašauskas, Rūta Eidukaitytė, Saulius Dastikas, Alonas Štelmanas, Agnė Jonkutė, Mindaugas Juodis, Vladas Mackevičius, Felicija Dudoit, Viktoras Paukštelis, Julija Skudutytė, Evaldas Jansas, Jolanta Kyzikaitė.

 

– Kas būdinga Lietuvos atstovų darbams?

– Lietuvių tapybos mokyklos tradiciją parodoje ženklina E. Velaniškytės kūrinys. Jis – kaip tiltas tarp klasika tapusios Lietuvos tapybos tradicijos ir šiuolaikinio meno. Atviri, tamsūs ir kontrastingą formą išryškinantys potėpiai pabrėžia subjekto egzistenciją sudrebinančias emocijas. O formą konstruojantys atviri spalviniai potėpiai dominuoja V. Rusecko tapyboje. Šis autoriaus sprendimas padeda kurti dramatišką siužetą, išryškinti įtampą.

M. Norbutaitės kūrinyje dekonstruojamas lietuvių mitologinis siužetas, išryškinamas tragiškiausias žūties momentas. Regimas veido ir kūno fragmentavimas mums byloja ne apie vaizduojamojo išvaizdą, bet apie šiurpo anatomiją. A. Kleizaitės paveikslai taip pat sugestijuoja, kad mitai susipina su dabarties refleksija ir individualiu požiūriu į gyvenimą. Taip kūrinys gali iškelti esminį klausimą apie žmogaus prigimtį, tapatumą, kultūrinę atmintį. A. L. Kaunaitės tapyba ženklina mintį, kad mitai nėra statiški ir vienalyčiai. Jie gyvi, keičiasi ir adaptuojasi, papildo ir perkuria mūsų tapatumą. Autorės tapyba vienu metu yra ir ekspresyvi, audringa, ir labai asmeniška.

A. Kašausko paveikslas – tai peizažo dekonstrukcija. Dėmesį skirdamas formai, kaip užuominai, autorius nusako erdvės ir jos daiktų kintamumą bei neišbaigtumą. Per dekonstruotą peizažą galima suvokti ir savąją vietą pasaulyje. R. Plungė tik užsimena apie geometrines daiktų formas, tačiau jos nieko stabilaus ir aiškaus nereprezentuoja. Tai dialogas su realybe, kuri kinta ir į mus neįsiklauso. O R. Eidukaitytės kūrinyje dominuojančios vingiuotos linijos tampa būties laikinumo ir neapibrėžtumo ženklu. S. Dastiko paveiksluose ekspresyvūs, platūs potėpiai reprezentuoja akimirksniu pamatytą aplinką ir tuo pačiu metu užklumpančią nostalgiją praeities reginiui.

Šiek tiek kitokius būties ir realybės kontūrus galime pastebėti A. Štelmano paveiksluose. Ekspresyvi spalvinė gama realizuoja autoriaus kelionę į vidinį pasaulį. Jis dažnai siekia regėti tikrovę taip, kad mus nustebintų.

A. Jonkutės dėmesio centre – ne objektai ar jų santykiai, bet erdvės kitimas. Paveikslas atrodo kaip stabilią tikrovę suryjantis rūkas. Nėra ženklų, reprezentuojančių subjekto ar jo aplinkos tapatumą. M. Juodis taip pat taiko tirpstančio rūko metodą, paveiksluose dažniausiai analizuoja žmogaus kūną. Parodoje eksponuojamo paveikslo fonas minimalus, be detalių. Jis atrodo lyg vienalytė masė, kuri į save siurbia visus aplinkos pavidalus ir palieka tik galimybę susipažinti su egzistavusiųjų pėdsakais.

V. Mackevičius skatina galvoti apie jausmus, kurie atsiranda ir išnyksta dėl taktilinių potyrių. Jo kūrinys – tai pažeidžiamo žmogaus ženklas, amžinoji dilema, kai susiduriame su noru išsaugoti akimirkas net tuomet, kai aiškiai suvokiame jų laikinumą.

F. Dudoit kūrybos manierą galima vadinti daiktiniu realizmu. Ji stebi aplinkoje vykstančius, iš pirmo žvilgsnio paprastus žmonių ritualus ir daiktus. Autorės kūriniams būdinga fotografinio objektyvumo strategija, t. y. fiksuojama tai, kas regima, bet per daug neperkuriama.

Panašią, bet truputį kitokią fotografinę strategiją regime ir V. Paukštelio kūrinyje: vaizduojama žmogaus figūra ir su ja susijęs destruktyvus veiksmas. Fotografinė strategija gali būti suvokiama kaip į žmogaus sąmonę įvykius įrašęs mechanizmas.

J. Skudutytės ir E. Janso paveikslai taip pat aktualizuoja fotografinę strategiją, tarsi sustabdomas įvykis ir mums leidžiama jį detaliai apžiūrėti. Kūnas ir jo santykis su daiktais atrodo lyg praėjusios dienos nutikimas, kriminalinis įvykis. Kūrinys, kaip vakar dienos įrodymas, vis dar yra aktualus šiandienai ir lieka įrašytas rytojaus dienai.

Kasdienybės daiktai, jų santykis lemia J. Kyzikaitės kūrinio formą. Paveiksle dera kasdienybės daiktų poezija ir kritika. Išskirtinį braižą lemia plakato formą primenanti tapymo maniera. Kadangi skirtingos daiktų formos išskiriamos ryškiu kontūru, kompozicija primena objektų dėlionę plokštumoje. Tokiu būdu žiūrovui leidžiama suvokti, kad tikrovė, o ir jo paties tapatumas, priklauso nuo objektų ir subjektų santykio, judėjimo erdvėje, naujų tarpusavio ryšių steigimo ir padalijimo.

Reziumuojant galima sakyti, kad ši paroda rodo, kaip autoriai, darbai ir temos keičiasi.

 

– Kas bienalėje jums įsiminė, patiko arba – atvirkščiai – nepatiko labiausiai? Kokie darbai jums pačiam dažniausiai palieka įspūdį?

– Bienalę lydėjo puiki darbinė nuotaika. Vis tik septintą kartą rengiama bienalė – tai jau aiškus įdirbis, gerai atidirbta strategija. Man tikrai gerą įspūdį paliko, kaip toks renginys nepalieka abejingų. Atidaryme buvo gausu užsienio diplomatų ir kultūros atstovybių. Dėmesį meno kūrėjams parodė ir šalies kultūros institucijos. Mane nustebino nepaprastas susidomėjimas renginiu, sklidęs iš medijų kanalų. Aš jau net nebeatmenu, kiek kartų teko duoti interviu.

Bienalėje surengta kita paroda reprezentavo Kroatijos dailės kraštovaizdį. Tikrai gera paroda, gausu puikių kūrinių, šviežių idėjų, puikios meninės raiškos. Su kolegomis, aptarinėdami renginį, net padarėme išvadą: jei nors pusė Kroatijos dailininkų parodos būtų buvę eksponuota šių metų „Art Vilnius“, vaizdelis būtų buvęs gerokai kokybiškesnis.

– Ar vis dar gajus stereotipas, kad sėkmingas menininkas – tas, kuris išvyksta į užsienį?

– Šis stereotipas rodo mūsų šalies, tautos nepilnavertiškumą. Vis tik laukiame, kol kažkas kitas neva objektyviai, iš kitos šalies įvertintų mūsų kūrėjus. Bet juk tai absurdiška. Viena iš mūsų kultūros politikos esmių turėtų būti tai, kad pirmiausia patys turėtume vertinti savo kūrėjus, džiaugtis puikiais kūriniais, juos populiarinti, apie juos kalbėti. O dabar neretai susidaro įspūdis, kad menininkas turi išlaikyti kažkieno kito sugalvotą egzaminą, kažkaip būti įvertintas ne namie, o tada jau jį priimsime kaip pasididžiavimo vertą genijų. Niekas nesukurs mūsų kultūros, neišpuoselės, neįvertins, nepastebės, nenorės jos vartoti, jei patys to nedarysime!

 


Kelmė
Tytuvėnams – daugiau nei 6 mln. eurų investicijų
Tytuvėnuose įgyvendinami ir artimiausiais metais bus įgyvendinti reikšmingi projektai – nuo turizmo ir rekreacijos iki kultūros paveldo ir infrastruktūros.
Aktualijos | 2 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Šį savaitgalį „Dūzės ir Mūzės“ nuotykių laidelėje svečiavosi pats Kalėdų Senelis. Paaiškėjo, kokių dovanėlių vaikai šiais metais norėjo labiausiai!
Laisvalaikis | 2 MIN.
0
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Lietuva | 4 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė iššifravusi Ukrainos bepiločio orlaivio navigacijos duomenis, kurie, jos teigimu, liudija apie planuotą ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, ir perdavusi šią medžiagą JAV atstovams.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Praėję 2025-ieji Šiaulių teismams nebuvo lengvi – nagrinėtos skandalingos ar nemažo visuomenės dėmesio sulaukusios bylos. Netrūko ir skandalų. Pernai teismų slenkstį Šiauliuose mintį pradėjo arba nuosprendį jau išnagrinėtose bylose išgirdo dėl čekiukų teisėsaugos akiratin patekę politikai. Dėl kurstymo sukelti riaušes teisiama buvusi kandidatė į Seimą, kurią dėl elgesio teko išvyti iš posėdžių salės. Šiauliuose nuteistas ir dėl šnipinėjimo Rusijai kaltintas asmuo. Kai kurie asmenys teismo sprendimus yra apskundę, tad bylų nagrinėjimas bus tęsiamas. Trumpai apžvelksime daugiausia visuomenės dėmesio 2025 metais sulaukusias istorijas iš teismo salių.
Kriminalai | 12 MIN.
2


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Penktadienį Seime rengiamas antrasis darbo grupės, tobulinsiančios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, susitikimas.
Lietuva | 3 MIN.
0
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Lietuva | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė iššifravusi Ukrainos bepiločio orlaivio navigacijos duomenis, kurie, jos teigimu, liudija apie planuotą ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją, ir perdavusi šią medžiagą JAV atstovams.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienio rytą socialiniame tinkle X paskelbtame anglų kalba pasakytos kalbos įraše pabrėžė, kad žvelgdamas atgal į 2025-uosius metus labai didžiuojasi savo šalimi ir jos laimėjimais, bei paragino Europą būti kaip Lenkija.
Pasaulis | 3 MIN.
3


Šiauliai
Šiauliai
Po diskusijų su Šiaulių miesto verslais, Šiaulių miesto savivaldybės taryboje priimtas sprendimas nuo 2026 metų sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį nuo 0,7 iki 0,5 proc. Tačiau per anksti džiaugtis nevertėtų. Skaičiuojama, kad galiausiai mokestis netgi didės.
Verslas | 2 MIN.
0
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Praėjusiais metais Šiaulių mieste ir rajone įvyko skaudžios nelaimės, pareikalavusios žmonių gyvybių. Tragiškose avarijose žuvo pėstieji, keleiviai ir vairuotojai. Vienas žmogus buvo nužudytas. Neapsieita ir be tragiškų gaisrų. Prisiminkime tragiškiausius 2025-ųjų įvykius.
Kriminalai | 7 MIN.
0
Praėję 2025-ieji Šiaulių teismams nebuvo lengvi – nagrinėtos skandalingos ar nemažo visuomenės dėmesio sulaukusios bylos. Netrūko ir skandalų. Pernai teismų slenkstį Šiauliuose mintį pradėjo arba nuosprendį jau išnagrinėtose bylose išgirdo dėl čekiukų teisėsaugos akiratin patekę politikai. Dėl kurstymo sukelti riaušes teisiama buvusi kandidatė į Seimą, kurią dėl elgesio teko išvyti iš posėdžių salės. Šiauliuose nuteistas ir dėl šnipinėjimo Rusijai kaltintas asmuo. Kai kurie asmenys teismo sprendimus yra apskundę, tad bylų nagrinėjimas bus tęsiamas. Trumpai apžvelksime daugiausia visuomenės dėmesio 2025 metais sulaukusias istorijas iš teismo salių.
Kriminalai | 12 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
2025-ieji Šiauliams tapo intensyvių infrastruktūros darbų metais. Šiaulių miesto savivaldybė skyrė rekordinį finansavimą kelių, gatvių, kvartalų ir visuomeninių erdvių atnaujinimui – mieste buvo pradėti nauji kvartalinės renovacijos projektai ir tęsiami didelio masto infrastruktūros darbai. Kelių dangai ir susisiekimo infrastruktūrai planuota investuoti apie 26–30 mln. eurų.
Gatvė | 8 MIN.
0
Šiomis dienomis Šiaulių miestas pasidengė puriu sniego sluoksniu. Kol vairuotojai skundžiasi slidžiomis gatvėmis, kelininkai pluša iš peties, kalbamės su UAB „Ecoservice“ Regiono teritorijų priežiūros administravimo vadove Aušra Solnceviene.
Gatvė | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Automobilio pardavimas gali būti paprastas ir sklandus procesas, jei yra žinomi pagrindiniai žingsniai. Kad gyventojams būtų lengviau, „Regitra“ parengė tris aiškius patarimus, padėsiančius užtikrinti saugų ir tvarkingą sandorį.
Gatvė | 3 MIN.
0
„Via Lietuva“ pradėjo vykdyti pilotinį projektą, kuriuo tikslas – testuoti naujas eismo stebėsenos technologijas Lietuvos automagistralėse.
Gatvė | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Gruodžio mėnuo daugeliui asocijuojasi su jaukumu, susitikimais su artimaisiais ir pasiruošimu didžiosioms metų šventėms. Tačiau kartu tai laikotarpis, kai pastebimai išauga alkoholio vartojimas. Todėl šiandien vis dažniau kalbama ne tik apie šventinį šurmulį, bet ir apie sąmoningą pasirinkimą švęsti taip, kad šventės suteiktų džiaugsmo, o ne papildomų rūpesčių. Tad, ar įmanomas Naujųjų metų sutikimas be alkoholio?
Sveikata | 2 MIN.
0
Radviliškis
Pakruojis
Burbiškio dvare nuskambėjo paskutinis šių metų koncertas – po Naujųjų lankytojai laukiami ekskursijose
Kultūra | 3 MIN.
0
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai – Saulius Skikas, Rolandas Pupinis, Žygimantas Macevičius, kartu su komiteto pirmininke Vida Remeikiene – lankėsi Pakruojo sporto centre. Vizito metu jie apžiūrėjo po remonto atnaujintas patalpas, treniruočių sales bei pirties kompleksą.
Kultūra | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šaldytuvas pilnas, bet jį atsidarius atrodo, kad nieko jame nėra? Po švenčių tai tampa beveik nacionaline problema. Indeliai be etikečių, mišrainių likučiai, kalakuto gabalai, kurių kilmė jau miglota... Kodėl taip nutinka ir kaip išvengti maisto švaistymo, kai technologijos siūlo netikėtus sprendimus? Maisto banko ir „Sprinter“ tyrimas rodo, kad trečdalis apklaustųjų išmeta iki 5 proc. maisto, 15 proc. žmonių – iki 10 proc., 5 proc. – 11–15 proc., o dar 5 proc. gyventojų išmeta net iki 20 proc. valgyti tinkamo maisto. Organizacija pastebi, kad švaistomų produktų kiekis per šventes nuosekliai auga.
Namai | 4 MIN.
0
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
Šioje Etaplius TV laidoje „Regiono herojai“ svečiuojasi fotografė Brigita Povilionienė, socialiniuose tinkluose geriau žinoma kaip „briga_po“. Tai be galo aktyvi, charizmatiška ir pozityvi moteris. Pati Brigita įsitikinusi, kad šios savybės jai padėjo įveikti sunkią ligą, kuri užklupo labai anksti.
Veidai | 4 MIN.
0
Kai sausio pirmąją daugelis dar kramsnoja paskutinius baltos mišrainės likučius, Radviliškyje žmonės renkasi visai kitokiam ritualui – nerti į ledinį vandenį. Eibariškių tvenkinyje jau dešimtąjį sezoną vyksiančios ledinės maudynės tapo ne tik drąsia Naujųjų metų pradžia, bet ir reiškiniu, pritraukiančiu šimtus dalyvių iš visos Lietuvos.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Sausio antroji – 2-oji metų diena, iki Naujųjų metų lieka 364 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Sausio mėnesio horoskopas. Mėnuo kviečiantis veikti sąmoningiau
Horoskopai | 21 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Ne paslaptis, kad po švenčių daugelio tautiečių šaldytuvai būna pilni maisto likučių: nuo silkės ir mišrainių iki keptos mėsos, daržovių ar duonos. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė, dietistė Vaida Kurpienė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės išvengti maisto švaistymo ir padės po švenčių likusius valgius paversti naujais patiekalais.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Šventiniam laikotarpyje galvojame ne tik apie tai, kokius gurmaniškus bei tradicinius patiekalus padėsime ant stalo, bet ir kokiais gėrimais vaišinsime savo artimuosius ar svečius. Vis daugiau žmonių renkantis nealkoholinius gėrimus, sparčiai populiarėja ir nealkoholiniai kokteiliai. Barmenas atskleidė, kokie nealkoholiniai kokteiliai dabar populiariausi ir kaip nustebinti artimuosius.
Virtuvė | 5 MIN.
0