Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Monsinjoro Svarinsko svajonė išsipildė – atsirado pagarbos ženklas, memorialas tarpukario ministrams, kūrusiems Lietuvą ir nužudytiems okupantų. Tai tarsi vienybės ženklas, rodantis, kad galime susiburti geriems darbams.
Memorialas pastatytas iniciatyvinės grupės dėka, pagal architektės Virginijos Bakšienės projektą, lėšas gausiai aukojant visuomenei. Istorija tapo gyva ir čia tautos istorinė atmintis ateina į jaunų žmonių atmintį.
Memorialas iškilo Ukmergės rajone Kadrėnų kaime, Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, kurį savo gimtinėje įkūrė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dimisijos pulkininkas monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Atidengiant memorialą dalyvavo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministrai, pirmosios vyriausybės nariai, užsienio atstovybių nariai, bažnyčios hierarchai, įamžintų ministrų giminaičiai.
Kaip savo kalboje paminėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: memorialas aštuoniolikai sušaudytų ministrų skamba kraupiai,- ką tokio blogo padarė šie žmonės? Jie mylėjo savo kraštą, juo rūpinosi, juo tikėjo, jie nesulaukė to momento, kaip tarpukario užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, vienintelis iš 100 tarpukario Lietuvos ministrų, sulaukęs nepriklausomybės. Laisva Lietuva – tai ne dovana iš niekur, ji iškovota konkrečių žmonių, aplaistyta krauju.
Labai svarbu, kad memorialas atidengtas Lietuvos šimtmečio proga, tuo kalbame ne tik apie žūtis ir okupaciją, bet ir apie pergalę.
Vygaudas Ušackas, diplomatas ir misijos „Sibiras“ iniciatorius kalbėjo, kad tokios žiaurios pamokos turi Lietuvą išmokyti, kad šalis niekad nebūtų mindoma okupantų, kad šalyje būtų brandi, stipri ir solidari pilietinė visuomenė, išmintinga diplomatija ir stipri Lietuvos kariuomenė.
Kalbėtojai dėkojo Anai Pastuchovai, Jakaterinburgo miesto „Memorialas“ organizacijos vadovei, atvežusiai žemės iš masinių žudynių vietos, taip vadinamo dvyliktojo kilometro, kur iš aštuoniolikos šiandien įamžinamų ministrų aštuoni sušaudyti būtent ten. Ten iškaltos 77 nužudytų tėvynainių pavardės. Žemė vežimui į Lietuvą paimta ne bet kaip, o mitingo metu, skaitant eiles. Saują žemės iš masinių žudynių vietos, vadinamos „Komunarka“ Butovo poligone netoli Maskvos, kuriame nužudyti 600 lietuvių, atvežė ministro Kazio Skučo dukterėčia žurnalistė Virginija Skučaitė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro specialių tyrimų skyriaus vedėjas Rytis Narvydas. Kapsulės su žeme įleidžiamos į memorialo pagrindą.
Kalbėjo ministro Juozo Papečkio anūkė Daiva Kameraitienė ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorius Andrius Tėkorius.
Paminklinius kryžius, kurių išdėstymo tvarka simbolizuoja prie darbo stalo susėdusius ministrus, pašventino arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius: „Šventinu šiuos kryžius, kad jie būtų išganingi, stiprintų tikėjimą, lemtų gerų darbų sėkmę, būtų paguoda, priedanga ir gynėjas“.
1. Petras Aravičius (1887–1942) – Vidaus reikalų ministras
2. Kazys Bizauskas (1892–1941) –Švietimo ministras
3. Julius Čaplikas (1886–1941) – Vidaus reikalų ministras
4. Voldemaras Vytautas Čarneckis (1893–1942) – Susisiekimo ministras
5. Pranas Dovydaitis (1886–1942) – Ministras pirmininkas
6. Balys Giedraitis (1890–1942) – Krašto apsaugos ministras
7. Antanas Endziulaitis (1895–1942) – Vidaus reikalų ministras
8. Kazys Jokantas (1880–1942) – Švietimo ministras
9. Jonas Masiliūnas (1899– 1942) – Susisiekimo ministras
10. Juozas Papečkys (1890–1942) – Krašto apsaugos ministras
11. Vytautas Petrulis (1890–1941) – Finansų, prekybos ir pramonės ministras
12. Steponas Rusteika (1887–1941) –Vidaus reikalų ministras
13. Kazys Skučas (1894–1941) – Vidaus reikalų ministras
14. Zigmas Starkus (1892–1942) – Vidaus reikalų ministras
15.Jonas Sutkus (1893–1942) – Finansų ministras
16. AntanasTamošaitis (1894–1941) – Teisingumo ministras
17. Jokūbas Vygockis (1857–1941) – Ministras „be portfelio“ žydų reikalams
18. Augustinas Povilaitis (1900–1941) – Valstybės saugumo departamento direktorius .
Tarp septyniolikos pašventintų kryžių viena stela su iškalta Dovydo žvaigžde Jokūbui Vygodskiui, ministrui be portfelio žydų reikalams.
Mišias už laisvės kovotojus Didžiosios kovos apygardos partizanų parke aukojo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas pabrėždamas, kad valstybę kuria visi jos piliečiai, bet kūrimo darbe ypač daug priklauso nuo tų, kurie imasi atsakomybės.
Pasibaigus mišioms buvo galima įsigyti profesorės, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Onos Voverienės ir humanitarinių mokslų daktarės Aušros Jurevičiūtės parašytą knygą „Kovų už laisvę keliu į amžinybę“, monsinjoro A. Svarinsko knygos antrąją dalį. Partizanų parke vyko lietuviškų dainų ir muzikos festivalis, o Ukmergės savivaldybės meras išreiškė viltį, jog ateityje tokie festivaliai taptų tradicija.