Melanoma – viena iš pavojingiausių odos vėžio formų

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

173468

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kiekvienais metais pirmąjį gegužės antradienį, 2021 m. gegužės 4 d., minima Euromelanomos diena, kai Senojo žemyno šalyse aktyviai atkreipiamas visuomenės dėmesys į melanomos, dėl agresyvios eigos dar vadinamos juoduoju vėžiu, pirminę profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką.

„Juodasis vėžys“

Melanoma yra viena iš odos vėžio formų, kuri vystosi epidermio ląstelėse melanocituose. Tai jie odai suteikia spalvą. Šiose ląstelėse gaminamas melaninas, saugantis nuo žalingų ultravioletinių spindulių. Kai oda veikiama saulės, melanocitai sintetina daugiau pigmento, kuris skatina odą patamsėti, įdegti. Tačiau ši natūrali apsauga ne visuomet pajėgi apsaugoti odą ir visą žmogaus organizmą.

Melanomos požymis – įvairaus dydžio ir pavidalo virš odos pakilę tamsiai rudos, juodos ar pilkos spalvos dariniai, panašūs į apgamus. Melanoma gali išsivystyti įgimtame apgame arba šalia jo, darinys gali tarsi ir iš karto atsirasti odoje, didėti, kisti forma ir spalva, imti kraujuoti. Apie 30 proc. atvejų auglys formuojasi iš pakitusių (vienas iš požymių – nelygūs apgamo kraštai) ir didėjančių įgytų ar įgimtų (dažniau) pigmentinių apgamų. Įgimti pigmentiniai apgamai – tai apgamai, su kuriais gimstama arba kurie susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais. Melanoma linkusi metastazuoti – išplisti – į artimiausius limfmazgius ar organus.

Šia odos vėžio forma sergama rečiau nei kitomis piktybinėmis odos ligomis (bazalioma ir plokščialąsteline karcinoma); nors bendroje piktybinių odos navikų struktūroje melanoma užima 11 proc., bet miršta nuo šios ligos iki 75 proc. sergančiųjų piktybiniais odos navikais.

Melanoma diagnozuojama bei pakitę pigmentiniai apgamai stebimi taikant neinvazinius tyrimo metodus. Tai dermatoskopija bei naviko gylio įvertinimas ultragarsiniu aparatu. Ankstyvosios stadijos melanoma ir kiti piktybiniai odos navikai sėkmingai gydomi chirurginiu būdu. Po operacijos gali būti skiriamas papildomas gydymas.

Šviesios odos žmonėms, šviesiaplaukiams, raudonplaukiams, mėlynakiams rizika susirgti bet kurios formos odos vėžiu yra didesnė. Dauguma Lietuvos gyventojų (apie 70 proc.) yra šviesiaplaukiai mėlynakiai (I ir II odos tipo). Rizikos veiksnys yra atostogavimas šiltuose kraštuose ne sezono metu. Didesnė rizika susirgti, jeigu šia liga sirgo artimieji, jeigu kūne didelis apgamų skaičius (įgimtų ir įgytų), jeigu anksčiau dėl ilgo buvimo saulėje bei dėl ultravioletinių spindulių poveikio būta odos nudegimų, jeigu nuolat ilgai tenka dirbti saulės atokaitoje.

Svarbi ankstyvoji diagnostika

Jeigu melanoma invazyvi, gilesnė nei vienas milimetras, išplitusi į sritinius limfmazgius ir vidaus organus, paciento išgyvenamumo prognozė yra bloga. Tad labai svarbu ir dėl mažiausių pokyčių skubiai registruotis gydytojo dermatologo ar šeimos gydytojo konsultacijai ir ligą diagnozuoti ankstyvosios stadijos, kol patologinio židinio gylis yra mažiau nei vienas milimetras. Tokiais atvejais sritinių limfmazgių ir vidaus organų pažeidimo rizika yra nedidelė, ir liga visiškai išgydoma operuojant.

Rizika susirgti melanoma didėja sulaukus 18 metų, o daugiausia serga apie 60 metų amžiaus žmonės. Jaunesniems žmonėms, taip pat tiems, kurie mėgsta keliones į saulėtuosius kraštus, rizika taip pat didesnė. Palyginti didelis sergamumas Norvegijoje siejamas su šios šalies gyventojų pomėgiu atostogauti prie Viduržemio jūros. Be to, skandinavai mėgsta soliariumų procedūras. Didžiausias sergamumas piktybiniais odos navikais, tarp jų ir melanoma, yra Australijoje. Tačiau dėl intensyvaus ir aiškaus visuomenės informavimo apie ligos riziką bei profilaktiką bei taikomos ankstyvosios diagnostikos šioje šalyje susirgimų odos vėžiu skaičius  nebedidėja.

Saulė kviečia jos spinduliais mėgautis saugiai

Neretai klaidingai manoma, jog ilgai būti saulėje yra naudinga ir sveika, ypač vaikams. Taip nėra. Maži vaikai labiausiai pažeidžiami, nes odos pigmento melanino – barjero nuo saulės spindulių skvarbos – sintezė jų organizme dar nėra pakankama. Jaunoms mamoms dera žinoti, kad mažylių rachito profilaktikai saulės reikia palyginti nedaug. Iki 6 mėnesių kūdikiui nederėtų patirti tiesioginio saulės spindulių poveikio, o pabūti saulėje rekomenduojama kas antrą dieną 20 minučių. Per metus Lietuvoje vidutiniškai būna 1700 saulės aktyvumo valandų (Australijoje – per 3 tūkst.). Dera atkreipti dėmesį į ultravioletinių spindulių indeksą, nurodomą drauge su orų prognoze. Kuo šis indeksas didesnis, tuo apsauga nuo saulės turi būti patikimesnė.

Apsauga nuo žalojančių spindulių

Tyrimai ir praktika rodo, kad vaikai dažniau nei suaugusieji stipriai nudega nuo saulės. Be to, Lietuvoje vaikai ir paaugliai, palyginti su kitų išsivysčiusių šalių bendraamžiais, rečiau naudoja apsaugos nuo saulės priemones. Daugiau nei pusė iš apklaustųjų mūsų šalies moksleivių nurodė, kad jokių apsaugos nuo saulės priemonių jie nenaudoja. Vaikams ne tik vidurdienį būtina kepurė su snapeliu ar skrybėlė ir marškinėliai. Saulėtą dieną ar paplūdimyje vaikučiams, kaip ir suaugusiesiems, svarbu nešioti akinukus nuo saulės. Apsaugos priemones tinkamai naudojant nuo vaikystės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 proc.

Į ką atkreipti dėmesį suaugusiesiems? Jautresnė saulei yra sausa, linkusi į alergiją oda. Jautrumą saulei didina ir medikamentai: kai kurie antibiotikai, kontraceptikai, vaistažolių, dervų preparatai ir kt. Todėl būtina skaityti vaisto informacinį lapelį. Ultravioletinių saulės spindulių poveikį stiprina kvepalai, spiritiniai losjonai. Tokių vasarą reikėtų vengti, ypač atostogaujant kalnuose ar pajūryje.

Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus su SPF, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. Labiausiai saugotis saulės spindulių reikėtų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač – vidurdienį.

12–16 val., kai ultravioletinių spindulių A ir ultravioletinių spindulių B intensyvumas yra didžiausias, būti saulės atokaitoje nerekomenduojama. Jeigu tuo metu nenaudojamas paplūdimio skėtis, nevilkima lengvais kūną dengiančiais rūbais, reikia naudoti apsaugos nuo nudegimų saulėje priemones (losjonus, kremus). Jie apsaugo ir padeda įdegti pamažu bei tolygiau.

Šios rekomendacijos ypač svarbios vaikams bei mėlynakiams ir šviesiaplaukiams, šviesios odos suaugusiems žmonėms. Kremų bei losjonų nuo saulės dera įsigyti vaistinėje. Optimalus apsaugos nuo saulės filtro (ant pakuotės nurodoma SPF, angl. Sun protection factor) dydis suaugusiesiems yra 15, vaikams – 25 ir daugiau.

O plačiabrylė skrybėlė ar kepuraitė su snapeliu, akiniai nuo saulės, natūralaus audinio ilgarankoviai, pečius dengiantys marškiniai saulėtą dieną turėtų būti kiekvieno vasarotojo ar saulės atokaitoje dirbančio žmogaus aprangos dalis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt