Mei­lė Uk­rai­nai ir jos kai­na

Šiauliai

Buča. V. Zelenskio feisbuko nuotr.

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

218010

Svar­biau­si Krem­liaus agen­tai Va­ka­ruo­se ima in­ten­sy­viai dirb­ti sa­vo juo­dą dar­bą. Tiks­las – įbau­gin­ti ci­vi­li­zuo­tą pa­sau­lį ga­li­ma Uk­rai­nos ka­ri­ne per­ga­le prieš Ru­si­ją. Esą va­ka­rie­čiai ga­lė­tų bū­ti ra­mes­ni, jei­gu šiuo me­tu bū­tų už­fik­suo­ta esa­ma pa­dė­tis dvie­jų ka­riau­jan­čių ša­lių fron­tuo­se (t. y. Uk­rai­na ga­lu­ti­nai at­si­sa­ky­tų tri­jų sa­vo ad­mi­nist­ra­ci­nių sri­čių ar­ba maž­daug 25 pro­c. tarp­tau­tiš­kai pri­pa­žin­tos te­ri­to­ri­jos), pa­dė­tų „iš­lai­ky­ti Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no vei­dą“. Po to vėl bū­tų ga­li­ma už­siim­ti vi­sų trokš­ta­mais vers­lais.
 

Šią savaitę iš kailio nėrėsi vienu politikos guru laikomas buvęs JAV valstybės sekretorius Henry’is Kissingeris, iš dienraščio „The New York Times“ raginęs Ukrainą susitaikyti su teritoriniais praradimais. Tačiau tuojau gavo į nosį: Ukrainos pareigūnai atrėžė, kad tokie tariamieji „taikos balandėliai“ dėl p. Putino įnorių sutiktų jam paaukoti ne tik Baltijos šalis, bet ir Lenkiją…

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tuo pačiu metu užsiminė, kad, jo šaliai perdavus ukrainiečių kariuomenei kelis šimtus sovietinės gamybos tankų, Vokietija neįvykdė pažado perduoti lenkų kariuomenei kompensacijos tankais „Leopard-2“. Vokietijos lyderiai kol kas tyli.

Austrijos politikai Europos Sąjungoje (ES), anksčiau abejoję Ukrainos galimybėmis atsirasti bloko narių gretose, dabar jau kalba, kad ukrainiečių siūlymai šalies pokariniam atstatymui panaudoti dabar areštuotas Rusijos centrinio banko atsargas „kertasi su teisinės valstybės principais“.

Tokiame fone pasigirsta ir švelnesnių hipotezių. Antai JAV, siekdamos pasaulio rinkose kompensuoti rusiškos kilmės naftos praradimus, jau kelias savaites neoficialiai derasi su kvazi-marksistine Venesuelos Vyriausybe, žadėdamos, kad anksčiau įvestos ekonominės sankcijos šiai šaliai už žmogaus teisių pažeidimus gali būti sušvelnintos, jeigu Venesuela pasaulio rinkoms pristatys atitinkamą kiekį naftos. O juk buvo laikas, kada Venesuelos Vyriausybė globalioje žiniasklaidoje buvo įvardijama kaip „Blogis Nr. 1“.

Dar imta kalbėti apie Baltarusiją ir jos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką. Esą Ukrainos saugyklose užblokuotus milijonus tonų grūdų (Ukraina – viena svarbiausių jų tiekėjų pasaulyje) tiesiausiai į rinkas galima būtų vežti per Baltarusiją į Baltijos šalių uostus (Ukrainos, Baltarusijos ir Baltijos šalių geležinkelio vėžės yra vienodo pločio). Už tokią paslaugą, vengiant realaus bado Afrikos kontinente grėsmės, esą Minsko diktatoriui gali būti leista eksportuoti tam tikrą dalį kalio trąšų, kurias Baltarusija galėtų plukdyti per Klaipėdos uostą. Nes trąšų trūkumas rinkose – taip pat prielaida tam pačiam badui atsirasti.

Kol kas nieko neteko girdėti, ką apie tokią idėją mąsto Lietuvos politikai ir pareigūnai. Gal tokia idėja pernelyg silpnai girdima, kad pasiektų jų ausis? Galbūt.

Tačiau atrodo, kad visi pasaulyje ima galvoti apie tai, į kokius kompromisus galima linkti. Neišduodant Ukrainos interesų, bet ir jaučiant atsakomybę dėl globalių problemų, kurias bene vienu rankos mostu sukūrė p. Putino beprotybė.

Yra dar keletas klausimų, į kuriuos būtų sveika atsakyti sau patiems, kad neįsivaizduotume esantys šventesni už popiežių.

Tarkime: ar sutiktume su kuo greičiausia įmanoma Ukrainos naryste ES, jeigu dėl to Lietuvai tektų iš paramos gavėjos tapti bendro ES biudžeto donore? Kitaip tariant, jei šiais metais, pasak ES paramos centro, Lietuva iš ES sanglaudos politikos fondų planuoja gauti apie
1,33 mlrd. Eur, ES bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,92 mlrd. Eur, CEF transporto dalies – apie 144 mln. Eur, Ignalinos AE uždarymui – apie 40 mln. Eur, ar sutiktume vardan Ukrainos su atvirkštiniu procesu – daugiau nei milijardą eurų skirti Ukrainos reikalams?

Arba, pavyzdžiui: ar sutiktume Ukrainai atiduoti visą naujausiaisiais laikais įsigytą modernią ginkluotę – šarvuotus transporterius, priešlėktuvinės gynybos ir artilerijos sistemas, žinodami, kad šios įrangos niekas nekompensuos, o ji gali padėti ukrainiečių kariams pasiekti laimėjimų fronte?

Tataigis, kad nelengva. Lygiai taip pat, kaip nelengva kitiems.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt