REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2018 m. Vasario 11 d. 18:14

Meilė niekada nesibaigia

Šiauliai

Army Medicine nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


28796

„Meilės žodžiais nusakyti negalima. Meilę galima tik išgyventi“, – šypsosi kunigas ir vienuolis Ladislovas Baliūnas SJ, Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektorius. Šv. Valentino dienos proga su vienuoliu kalbamės, kur išgaruoja porų meilė ir kodėl tik kai kuriems žmonėms pavyksta atmintinai išmokti Himną meilei.

l.jpg

„Nėra aukos dvasios“

Dažnai kokios nors problemos prispausti žmonės, atėję pasikalbėti pas kunigą, prisipažįsta, kad ilgisi tikros meilės. Ir iš tiesų – nėra nė vieno žmogaus, kuris meilės nesiilgėtų. Aplink tiek daug nelaimingų, meilės nerandančių ar ją praradusių žmonių. Kur ta meilė, buvusi porų santykių pradžioje, vėliau pasislepia?

„Mylėti galima tik vieną Dievą. Mylėti verta tiktai vieną Dievą. Ir tik Dievą mylint, galima dar ką nors mylėti. Amžina tarp žmonių ne meilė, o draugystė, kai tu turi tos pačios meilės Dievui kaip galima daugiau – ir susitinkam ties mūsų altorium. Nereikia nuvertinti ir gailestingumo: dėl Dievo meilės žmonės daro stebuklus, o be gailestingumo atšąla pasaulis, nes alga, pareiga ar drausmė nesušildo nieko. Bet gailestingumas tai ne meilė... Jei meilės nebėra, vadinasi, žmonės niekada vienas kito ir nemylėjo iš tikrųjų. Gal buvo išskaičiavimas? Man netelpa galvoje, kaip vienas šeimos narių, vyras ar žmona, iš šeimos išeina ko nors kito ieškoti... Negaliu suvokti, kodėl žmonės skiriasi“, – sako kunigas.

Visuomenė nuolat mato, kad vieną dieną žurnalų viršeliuose besipuikuojančios laimingos žinomų žmonių poros po metų kitų paskelbia, kad meilė išgaravo ir jie... skiriasi. Kodėl taip nutinka?

„Gyvenimą GYVENIMU paverčia tiktai meilė, be jos saldumynai apkarsta, garbė pasidaro aitri, našta – sunki, džiaugsmas – pusėtinas, malonumas – greitai bėgantis ir išnykstantis šešėlis. O meilė – tai ėmimas su džiaugsmu ir davimas su džiaugsmu, kai šitie veiksmai yra dieviškumo įsikūnijimas ir tęsinys, kai imu ir duodu visas – ir kūnu, ir siela, kai dovanas priimu dėkingai, tarsi iš Dievo rankų, kai daliju, įdėdamas širdį. Širdį ne kaip priedą, o visą. Kai be galo trokštu visko, kas mane praturtina, ir dalijuosi su visais, kurie tik supranta ir priima iš manęs brangų lobį“, – dėsto vienuolis.

Pasak L. Baliūno, gyvenimo turinys yra tiktai meilė: prasmingą, laimingą, pakeliamą ir amžiną gyvenimą padaro ji. Meilė yra gavimas, ryšys ir davimas.

„Nėra aukos dvasios, jei vyrai ar moterys mano, kad jiems viskas galima. Tas, kuris lanko bažnyčią ir turi gilų tikėjimą, tas niekada nesiskirs. Jei besikeičiantis žmogaus kūnas senstant tampa priežastimi, kad žmona ar vyras yra paliekami, vadinasi, nebuvo tikros meilės. Vadinasi, meilė buvo veidmainiška“, – komentuoja kunigas.

Himnas meilei – ką reiškia kiekvienas žodis?

Poroms tuokiantis, nė vienos vestuvės neapsieina be šv. Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams – Himno meilei. Išmintingi žmonės sako, kad Himną meilei galima išmokti atmintinai tik tada, kai ir elgiesi taip, kaip parašyta. Kol negyveni taip, kaip parašyta, tol žodis niekaip neįstrigs atmintin.

Vienuolis sako, kad taip ir yra. Jis sutinka pakomentuoti, ką kiekvienas Himno meilei žodis reiškia.

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe,
Su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
Viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.

(1 Kor 13, Himnas meilei)

Meilė kantri

Dieviška savybė yra kantrybė. Kantrybė niekuomet nesipiktina, o reiškia pagarbą ir kilnumą. Šeimą sukuria žmonės, atėję iš skirtingų šeimų. Iki santuokos žmogui viskas buvo „mano“, o po santuokos tapo „mūsų“. Jei santuokoje kyla nesutarimų, pasikalbi, išsiaiškini tas patirties skirtybes ir meilė nugali. Kantrybės dorybė padeda išsaugoti šeimos pamatus. Tik kantrumu galima daug ką įveikti, nugalėti drauge. Prašykime, kad Dievas dovanotų kantrią širdį.

Meilė maloninga

Tai reiškia būti geranoriškam, palankiam, meiliam, būti dosniam. Dosnumas labiausiai išreiškia maloningumą. Du žmonės vienas kitą pamilsta, apkabina, glaudžiasi, Dievo akivaizdoje sudaro sąjungą, tad meilė tampa maloninga fiziniu ir dvasiniu požiūriu. Dievas yra begalinė meilė, kuri sujungia, apjuosia du žmones, pamilusius vienas kitą, ir apdovanoja gausiomis fizinėmis ir dvasinėmis malonėmis, galimomis patirti Dievo palaimintoje santuokoje. Dievas taip išaukština dviejų mylinčių žmonių santykius, kad juos iškelia į sakramentus. Meilė yra atsidavusi ir trokštanti tarnauti.

Ji nepavydi

Meilė jungia, o pavydas skaldo. Kai gyveni šeimoje, turi savo meilę. Ko dar pavydėti kitiems, jei gyveni ramiai, saugiai?! Pavydas yra didžiausias priešas, kuriant šeimą. Esant pavydui, atsiranda ir nepasitikėjimas, jis taip pat nėra geras bruožas. Meilė nepavydi, ji mus moko pasitikėti ir tikėti savo mylimu žmogumi, džiaugtis abipusiais santykiais, o jie teikia fizinę ir dvasinę ramybę bei šilumą. Reikia išmokti priimti save ir kitą su ydomis ir nuodėmėmis. Per jas galime vienas kitą mokyti atleidimo. Atminkime, kad savęs nemeilė yra priežastis, gimdanti pasekmę – pavydą. Dievas visus mus myli.avo artimą meile, kuri nesibaigia niekad... Amžina meile.

pora-stocksnap.jpg

Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta

Meilė niekada nebus arogantiška. Mylėdamas nekeli savęs aukščiau kito, nesipuikuoji. Meilei būdingas sveikas protas. Jei susipyksti – susitaikai. Šeimoje reikia gerbti, puoselėti, saugoti vienas kitą, nežeminti, vis girti – kad ir už pačius mažiausius dalykus, o atsirandančius sunkumus, nesusipratimus spręsti drauge kartu su Dievo pagalba. Meilė kito nepažemins. Meilė nesieks nepelnytos garbės.

Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos

Meilė tyra ir padori visose srityse, visuose santykiuose. Vengia įvairiausių skandalų. Ji yra pagarbi, turi gerų dalykų nuojautą. Mums reikia pirmiausia galvoti apie tą, kuris šalia. Tikrąją meilę išgyvendami, du žmonės niekada nesielgs netinkamai, neskaudins vienas kito, neieškos sau naudos, o kai gyvenimo sunkumai ar išbandymai užklups, bus labai svarbu išklausyti ir išgirsti vienas kitą, reikalui esant – ir atsiprašyti. Tai nėra taip lengva, bet siekti verta. Kai galvosi pirmiausia apie kitą, gera pasidarys ir tau pačiam.

Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga

Šis Pauliaus laiškas meilei mus moko nepasiduoti piktumui, nes tai į šeimos židinį atneša tik blogį. Mes neturime būti agresyvūs ir blogos nuotaikos artimo atžvilgiu. Žmonės, kurie mūsų nepriima ar nekenčia, iš mūsų turėtų pajausti meilės žvilgsnį. Mylintys žmonės valdo savo pyktį. Tomis sunkiomis gyvenimo akimirkomis, kada užvaldo pyktis, turime stengtis vadovautis protu, o ne emocijomis. Visada mylinti širdis stengiasi kuo greičiau pamiršti, kas buvo bloga, ir atrasti gėrį, pasislėpusį pelenuose. Meilė nekreipia dėmesio į blogį, ji mato tikrąsias vertybes. Tokios meilės pavyzdys yra Dievas.

Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai

Tik tiesos sakymas šeimoje sutvirtina pasitikėjimo santykius ir atveria sielos duris į gilesnį bendravimą. Neteisybė žeidžia iki sielos gelmių. Tiesa yra galinga, su ja galima įveikti ir didžiausius gyvenimo sunkumus. Tiesa yra iš Dievo, o Dievas yra tiesa. Tie, kas gyvena su Dievu, taip pat turi būti teisingi, gyventi tiesa. Meilė jautri blogiui, kuris daromas kitam. Mylintis žmogus negalės abejingai žiūrėti į kito kančias. Meilė pritaria gėriui ir tiesai, ji pati yra gėris ir tiesa.

Ji visa pakelia, visa tiki

Meilė neturi būti lengva. Meilė reikalauja didelių pastangų, tvirtumo, įveikiant sunkumus. Ta galia visa ką pakelianti ir išplaukia iš pačios meilės. Juk puikiai žinai, kad visa šeimoje yra nebe „mano“, o – „mūsų“. Todėl turi nusileisti, pasilenkti ir duoti galimybę žmogui keistis. Meilė nutyli, kas nemalonu. Visomis gyvenimo aplinkybėmis Dievo meilė pasireiškia per Kristų. Žmonėms vieną kartą reikia vienam nusileisi, kitą – kitam.

Viskuo viliasi ir visa ištveria

Meilė prašo, meilė nereikalauja. Visas negeroves, visas bėdas ir vargus šeimoje padeda ištverti tikroji meilė. Viską galima pakelti su Dievo malone, gyvenant su malda.

Meilė niekada nesibaigia

Meilė – Dievo tvirtovė. Ir ji tokia išliks visuomet. Tiki, kad tave Dievas myli, todėl esi sklidinas meilės. Dievo meilė begalinė, Dievas laukia žmogaus, nebaudžia jo, duoda laiko pasitaisyti. Žmogiška meilė, kai tikrai nuoširdžiai myli, būna tokia pati. Žmogiška meilė yra trapi, ne dieviška. Bet jei mes išmoksime mylėti save nesavanaudiška meile, tada mokėsime mylėti ir savo artimą meile, kuri nesibaigia niekad... Amžina meile.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA