Meilė folklorui nesirenka amžiaus!

MEILĖ FOLKLORUI NESIRENKA AMŽIAUS!

Ar tiesa, kad folkloras ir liaudies tradicijų puoselėjimas įdomus tik vyresniajai kartai, o jaunimas domisi tik popkultūra? Liepos 3-7 d. Šiauliuose vykusiame tarptautiniame folkloro festivalyje-konkurse „Saulės žiedas“ dalyvavę folkloro ansambliai kaipmat paneigė stereotipą – folkloras tik vyresniems. Penkias dienas mieste šurmuliavusiame renginyje buvo neįmanoma nepastebėti guvių, jaunatviška energija trykštančių folkloro atlikėjų net iš vienuolikos pasaulio šalių: Čilės, Indijos, Portugalijos, Ispanijos, Turkijos, Serbijos, Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Akį traukė įvairių šalių tautiniais rūbais pasipuošę ir patys mažiausieji folkloro atlikėjai. Taigi, kas skatina jaunuolius domėtis folkloru ir kuo tradicinė liaudies kultūra žavi jaunąją kartą? Festivalio dalyviai sutiko pasidalinti savo mintimis apie asmeninę folklorinę veiklą ir taip įkvėpė vilties, kad folkloras – nesensta, o tradicijų tąsa – patikimose rankose!

Pīters (27), Latvija

Aš augau folkloriškoje aplinkoje, o labiausiai šiuo gyvenimo būdu užkrėtė teta. Ji mane dar mažą reguliariai vesdavosi į savo liaudies kolektyvą, paaugęs prisijungiau ir prie ansamblio „Dziga“. Šiuo metu priklausau ne vienam ansambliui. Jie davė labai daug: juose radau didžiąją dalį savo draugų ir bendraminčių, muzikavimas tapo mano gyvenimo būdu. Kartais klausausi tradicinės ar modernios folkloro muzikos ir laisvu metu, nes tai teikia ne tik malonumą, bet ir naudą. Klausydamasis kitų šalių muzikos stebi atlikėjus, pamatai savo paties daromas klaidas. Tai padeda augti, tobulėti. Verta pasiklausyti ir savo šalies muzikos. Juk kartais regionai taip skiriasi, kad ir viena daina ar šokis gali turėti virš šimto skirtingų versijų. Liaudies muzikoje mane labiausiai žavi saviraiškos laisvė. Folkloras – labai platus terminas, tai nėra vien muzika, tuo pačiu tai ir menas, amatai... Kiekvienas žmogus gali rasti, kaip išreikšti save. Beje, kelionėse su ansambliu turiu tradiciją aplankyti bent vieną vietinę muzikos parduotuvę. Man kaip muzikantui labai smalsu jas palyginti su tomis, kurias turime Latvijoje.

Damilė (21) , Lietuva

Folkloras nuo pat vaikystės yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Mano mama etnomuzikologė, o tėtis – tautodailininkas. Tėvų dėka folkloras tarsi įsidiegė į mąstymą ir veiklas, tapo gyvenimo būdu. Progimnazijoje kartais sulaukdavau pasišaipymų iš bendraamžių, tačiau dabar dauguma mano draugų yra folklorininkai, o tie, kurie tuo neužsiima, gerbia šį mano pomėgį ir nelaiko jo keistu. Nuomonė, kad folkloras skirtas tik vyresnio amžiaus žmonėms, tenka pastebėti, nyksta. Vis daugėja tradicinės muzikos festivalių, juose dalyvaujančių jaunimo kolektyvų. Lietuvoje sparčiai populiarėja tradiciniai šokiai, jauni tėvai leidžia vaikus į folkloro būrelius. Be to, vis daugiau liaudies meno detalių naudojama dizainerių kuriamose mados kolekcijose. Šiandien būtina ieškoti tokių folkloro formų, kurios ne tik nenutolsta nuo tradicijos, bet ir yra aktualios šiuolaikinei kūrybinei visuomenei bei suteikia žmogui galimybę puoselėti tradicinę kultūrą ne tik išlaikant autentiškas jos formas, bet ir ją interpretuojant.

Henil (24) Indija

Šokti savo kolektyve pradėjau būdamas devynerių metų. Dažniausiai mūsų kompanijos atliekami šokiai, vadinami Garba, yra didžiulė mūsų kultūros dalis, folkloras mūsų visuomenėje yra neatsiejamas nuo kasdienio gyvenimo, jis populiarus tarp visų – tiek jaunų, tiek senų žmonių. Man šokti labiausiai patinka todėl, kad tuomet jaučiu daug energijos, dalyvavimas pasirodymuose tapo mano hobiu.

Kristina (19), Slovakija

Nors šokti pradėjau būdama devynerių metų, tuo lygiai taip pat mėgaujuosi ir šiandien. Folkloru susidomėjau dėl to, kad mano sesuo šoko ansamblyje, o vėliau mūsų mama paskatino prisijungti ir mane. Šokant energijos kupinus liaudies šokius, nuostabiausias jausmas yra tuomet, kai būnant scenoje žiūrovai ploja, nuoširdžiai džiaugiasi tave matydami. Nepaisant to, slovakų liaudies mene mane labiausiai žavi dainos, nes jos yra apie paprastus žmones, kurie sunkiai dirba. Nors pati klausau įvairių muzikos žanrų, mūsų kolektyve žmonės net laisvalaikiu mėgsta klausytis liaudies dainų. Liaudies kultūra mūsų šalyje tikrai labai populiari.

Eszter (21), Vengrija

Mano prisijungimo prie liaudies šokių ansamblio istorija kiek skiriasi nuo įprasto vengriško scenarijaus. Paprastai vaikai imasi šios veiklos dar pradinėje mokykloje, tačiau kuomet pati buvau tokio amžiaus, net ir šeimos spaudžiama šokti nenorėjau. Viskas pasikeitė, kai man buvo 14 metų. Tuo metu turėdama daug šokančių draugų pajutau norą ir pati priklausyti kokiai nors bendruomenei. Pamačiusi, koks stiprus ryšys sieja šį ansamblį, nusprendžiau prisijungti ir „įstrigau“ jame iki šiol. Be galo mėgaujuosi dainuodama ir šokdama, vengrų folkloras išties nuostabus ir spalvingas. Tik šokdama galiu jausti tokią laisvę ir bent trumpam pamiršti visas kasdienes problemas, net sunku apsakyti, ką jaučiu matydama žiūrovų šypsenas. Deja, kartais šalyje vis dar vyrauja stereotipas, kad liaudies menas populiariausias tarp vyresnio amžiaus žmonių. Visgi pamažu tai keičiasi: pastaruoju metu populiarėja etnografinių šokių projektai ir konkursai televizijoje, kurie pritraukia daug jaunimo dėmesio. Tikiuosi, kad jeigu ateityje turėsiu vaikų, jie užsikrės mano meile folklorui!

Nuotraukų autorių vardai - nuotraukų aprašymuose.​