Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
© Pixabay
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Siekdami geriau suprasti vykstančią klimato kaitą, o taip pat ir orų anomaliją, kuri pirmą kartą pastebėta 20 amžiuje, mokslininkai surinko 600 metų siekiančius rievių duomenis.
Naujieji įrašai sudaro paskutinę „South American Drought Atlas“ (SADA), Pietų Amerikos sausrų atlaso, leidimą, kuris demonstruoja drėgmės svyravimus per paskutinius šešis amžius bei yra paremtas istoriniais įrašais.
Tuo tarpu periodai tarp intensyvių sausrų buvo savo pakilime nuo pat 1930-ųjų, o nuo 60-ųjų viena sausra išmatuojama kartą per dešimt metų.
Ko rievės mums negali pasakyti, tai kaip tiksliai šios ekstremalios sąlygos susiformavo, tačiau prie šios publikacijos dirbę mokslininkai viliasi, kad įrašai taps naudingu atskaitos tašku, kuris būtų panaudojamas kombinuojant jį su kitais duomenų ir stebėjimų rinkiniais.
„Vis didėjantys ekstremalūs hidroklimato reiškiniai dera su žmonių vykdomos veiklos poveikiu, tačiau vien tik pats Atlasas nepateikia įrodymų, kokią dalį stebimų pokyčių sukėlė natūralūs klimato svyravimai, o ne žmonių veiklos paskatintas šiltėjimas,“ – sakė paleoklimatologas Mariano Morales iš Argentinos Nacionalinės Mokslo ir technologijų tyrimų tarnybos.
Naujame tyrime pabrėžiami pokyčiai Argentinoje, Čilėje, Urugvajuje, Paragvajuje, didesnėje Bolivijos dalyje, pietinėje Brazilijoje ir Peru. Duomenys buvo surinkti iš 286 medžių.
Pietų Amerika pasižymi „ūmiu pažeidžiamumu“ ekstremaliems klimato reiškiniams, teigė Morales, ir pastarosios sausros didelėse žemyno teritorijose atvedė iki sunkios padėties žemės ūkyje. Kai kurioms maisto sistemoms šiuo metu kyla žlugimo pavojus.
Vis dėlto, dabartinis paveikslas yra įvairus: kol Argentinos ir Čilės dalys susiduria su smarkiausiomis sausromis istorijoje, tuo pat metu pietrytiniai žemyno regionai išgyvena nenormaliai drėgnas sąlygas. Jei pagrindinės priežastys ir nėra klimato kaita, tačiau jos tikrai atrodo kaip klimato kaita.
„Mes nenorime iš karto šokti prie išvadų ir teigti, kad visa tai yra klimato kaita,“ – sakė paleoklimatologas iš Kolumbijos universiteto Edward Cook. „Esama natūralių svyravimų, kurie gali mėgdžioti žmonių sukeltą klimato kaitą.“
Mokslininkai identifikuoja tris esminius faktorius, veikiančius svyravimus, kurie vyksta paskutinius šešiasdešimt ar panašiai metų: cikliniai jūros paviršiaus temperatūros pasikeitimai virš Ramiojo ir Atlanto vandenynų; vakarinių vėjų juosta aplink Antarktidą, kuri vadinama Antarktidos osciliacija; ir Hedlio cirkuliacijos fenomenas (Hadley cell), kuris paskirsto šiltą ir drėgną orą iš pusiaujo.
Pasikeitimai, kurie gali būti priskiriami šiltnamio efektą skatinančioms dujoms ir besitęsiančiam ozoną ardančių chemikalų palikimui, sąveikauja su šiais esminiais faktoriais ir potencialiai paskatina pokyčius, kurie dabar matomi Pietų Amerikoje.
SADA komanda viliasi, kad medžių rievių istorijos galės suteikti geresnį supratimą apie ilgalaikius klimato pasikeitimus, šiuolaikines sąlygas ir kaip planuoti ateitį. Tai, kaip mes šiuo metu elgiamės su savo planeta rodo, kad ekstremalūs orų reiškiniai nesiliaus bent jau artimiausiu metu.
„Viskas sutampa su idėja, kad su globaliu šiltėjimu intensyvės tiek drėgnieji, tiek sausieji reiškiniai,“ – sakė klimato tyrėjas iš Kolumbijos universiteto, Jason Smerdon.