Medkopio pabaigos šventėje – svečiuose lankėsi ir Seimo Pirmininkė

Rugpjūčio 15 d., per Žolinę, Stripeikiuose tradiciškai šurmuliavo Medkopio pabaigos šventė. Kasmet ji sutraukia nemažą būrį lankytojų, sulaukia ir šalies vadovų dėmesio. Pernai šventėje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana, šiais metais renginį pagerbė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Sveikindama susirinkusiuosius, ji dėkojo bitininkams už didžiulę kantrybę, savo amato išmanymą ir puoselėjimą, o kartu džiaugėsi galimybe pabūti Medkopio pabaigos šventėje, kuri minima nuo 1984 metų.

Renginio vedėjos menininkės Juventos Mudėnienės paklausta, kodėl šachmatų ir šaškių lentos suskirstytos kvadratėliais, o ne bičių korio šešiakampiais, šmaikštavo, kad šachmatininkai tokie pat darbštūs kaip bitelės, todėl galėtų išmokti žaisti ir ant tokios lentos.

Nuoširdžiai ir šiltai šventės dalyvius sveikino Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis. Jis dėkojo visiems susirinkusiems, garbiems svečiams, kraštiečiams ir džiaugėsi jau keturiasdešimt metų tęsiama tradicija, kurią perduosime savo vaikams. Meras juokaudamas visiems linkėjo kelių dalykų: bičiuliams gražių susitikimų, prekeiviams viską parduoti, o dalyviams nusipirkti, ko širdis geidžia, ir išeiti be pinigų, kad visiems būtų gerai.

Nuo ignaliniečių, kraštiečių savivaldybės meras kaip pagarbos ir atminimo ženklą Seimo Pirmininkei įteikė mūsų krašto menininko Raimondo Žievio nukaltą leliją – Ignalinos simbolį.

Senovinės bitininkystės muziejaus šeimininkė Danutė Indrašienė ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas dėkojo svečiams ir tiems, kas prisidėjo, kad šventė įvyktų: savivaldybės merui Laimučiui Ragaišiui už nuolatinę pagalbą, Miglei Domeikienei už vaistingųjų augalų sodinimą muziejaus teritorijoje, Aleksandrui Pupkevičiui už finansinę pagalbą organizuojant šventę, Rolandui Žemaičiui už paramą muziejui mediena, Sigitui Useliui už tarptautinio garso lektoriaus Stefano Stangacijaus paskaitos organizavimą, taip pat vietos verslininkams.

Muziejaus erdvėje vyko daugybė edukacijų, paskaitų, lankytojus kvietė menininkų ir amatininkų kūrybinės dirbtuvės, medaus, kulinarinio paveldo, tautodailės gaminių mugė, filmo apie Prezidentą Valdą Adamkų pristatymas ir susitikimas su kūrėja Daiva Žemaityte-Biliene.

Dėmesį traukė tekstilininkės menininkės Kristinos Šorienės muziejaus erdvėje ištiestos Laumių juostos, projekto „Pažink gamtą per bitę“ fotografijų paroda.  

Susitikimas su Ignalinos kraštiečiais   

Susitikime dalyvavę Ignalinos kraštiečiai atvyko su ypatingu svečiu – Amerikoje gyvenančiu mokytoju, menininku, Iš Ignalinos krašto kilusio Nado Rastenio draugu Algimantu Grintaliu ir jo žmona.

Įdomus ir be galo sudėtingas Algimanto Grintalio gyvenimo kelias. Gimęs Biržuose, 1941 metais su tėvais pasitraukė iš Lietuvos ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos gyveno Gdanske. 1945 m. šeima buvo priversta trauktis toliau. Dar vaikas būdamas prisimena tą evakuacijos chaosą, kai sproginėjant bomboms  bandė patekti į vieną, paskui kitą civilius gelbėjusį laivą, tačiau ten jau nebuvo vietų. Likimas buvo gailestingas ir šeimai pavyko evakuotis kariniu laivu, o civiliai laivai vaiko akyse buvo torpeduoti. Tas degančių laivų vaizdas visam gyvenimui įsirėžė į atmintį. Pasitraukęs į Vokietiją, Algimantas mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, tačiau matė, kad mokslo draugai palieka šalį ir išvyksta toliau: kas į Australiją, kas Ameriką. Kai klasėje liko 7 bendramoksliai, nusprendė, kad ir jam laikas keliauti. Jo tėvas tuo metu dirbo amerikiečių įmonėje, todėl vaikinas nusprendė, kad norėtų išvykti į Ameriką.

Su humoru Algimantas prisimena savo vizitą į Amerikos ambasadą, nors prieš tai net nežinojęs žodžio „ambasada“ reikšmės. Enciklopedijoje išsiaiškinęs, ką jis reiškia, jaunuolis bandė į ją patekti, tačiau buvo sulaikytas pastatą saugančių kareivių. Pro vartus į ambasadą važiavusio  limuzino keleivis, kaip pasakoja Algimantas, gražiai apsirengęs, skaniai kvepiantis ponas, pasidomėjo, kodėl sulaikytas jaunuolis. Šis prisipažinęs, kad norįs išvykti į Ameriką ir gyventi bei atrodyti kaip limuzinu važiuojantis ponas. Turbūt jaunuolio nuoširdumas papirko ambasados darbuotoją, Algimantas buvo pakviestas į vidų, jam įteikti dokumentai ir pasiūlyta pasirašyti. Dorai nesuprato, ką pasirašo, bet noras buvo didesnis. Po kurio laiko gavo pranešimą, kad jis šaukiamas į Amerikos kariuomenę. Tada paaiškėjo pasirašytų dokumentų turinys. Toks buvo Algimanto kelias į išsvajotą žemę. Trejus metus atitarnavęs kariuomenėje, į Ameriką pasikvietė ir savo tėvus.

Apie 40 metų Algimantas Grintalis dirbo mokytoju, gimnazijoje dėstė industrinį meną, įkūrė muziejų. Dabar gamina papuošalus, dalyvauja parodose. Kartu su žmona užaugino sūnų, turi 2 anūkus ir labai džiaugiasi, kad ir šiandien jų aplinka lietuviška, kad išsaugojo lietuviškas tradicijas, švenčia kalendorines šventes, anūkai lankė sekmadieninę lietuvių mokyklą ir kalba lietuviškai. Kaip sakė Algimantas, lankydamasis Lietuvoje jis jaučia šilumą, čia turi daug draugų, todėl kasmet atvyksta į gimtinę, pažįsta kraštą.

Ne veltui sakoma, kad Medkopio pabaigos šventė suburia bičiulius. Čia susitikusios Algimanto žmona ir Ignalinos krašto tautodailininkė Vladė Adomavičienė išsiaiškino esančios tremtinės iš to paties Krasnojarsko krašto.

Labai rūpėjo Algimantui Grintaliui aplankyti draugo Nado Rastenio tėviškę – Stagalėnų kaimą. Toje vietoje, kur buvo Nado Rastenio namai, dabar kuriasi jauna šeima, gražiai tvarkosi sodybą.

Meras Laimutis Ragaišis pasidžiaugė, kad Algimantas Grintalis širdyje laiko iš Ignalinos krašto kilusio žymaus žmogaus atminimą, atvažiuoja į draugo gimtinę, vaikšto jo takais.

Algimantas Grintalis paveldėjo Nado Rastenio tapytus paveikslus ir ilgai nesuprato, kodėl draugo kūryba jam primena M. K. Čiurlionį. Jo tapyboje atsikartoja kai kurie simboliai, kuriuos sunku suprasti. „Pavaikščiojus Nado gimtinėje, pažinus Lietuvą, viskas aiškėja,“ – sako Algimantas.

Taip šiltai prabėgo Ignalinos kraštiečių klubo suorganizuotas susitikimas su Algimantu Grintaliu ir jo žmona – be galo kultūringais, inteligentiškais ir šiltais žmonėmis. Dar ilgai buvo galima kalbėtis, nes svečius labai domino Lietuvos istorija, o ir patys turėjo daug ką papasakoti įvairiomis temomis. Bičiulystės dieną apsilankę Ignalinos rajone, šie gražūs žmonės dovanojo nepaprastai šiltų, gražių akimirkų ir turiningų pokalbių.