Medikų atstovai apie savižudybių atvejus bendruomenėje: priežastys aiškios – per dideli krūviai ir per maži atlyginimai

20160225_133601
Lietuva
BNS / Fotobankas nuotr.
Irtautė Gutauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Trečiadienio rytą pasiekus žiniai, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas Marius Petrulionis pasitraukė iš gyvenimo, medikų atstovai pabrėžia, kad tai – sisteminė problema. Pasak jų, medikai susiduria su pernelyg dideliais krūviais, už darbą negauna oraus atlyginimo.

„Priežastys yra tos pačios, jos yra sisteminės – nepakankamas finansavimas sveikatos sistemai. Mokėjimas už paslaugas – įkainiai – yra nepakankami, tai verčia medikus dirbti žymiai daugiau. Dėl to žmonės persidirba, perdega, ir perdegimas lemia depresiją, klaidingus sprendimus, klaidas darbe, kas dar labiau didina įtampą ir santykį tarpusavyje – žinome, kiek yra mobingo sveikatos sistemoje“, – Eltai situaciją komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė.
 
„Mes visą laiką kalbame apie orias darbo sąlygas, apie orius darbo atlyginimus – to mes tikrai neturime, medikai priversti dirbti didesniais krūviais“, – jai antrino Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė.
 
Medikų atstovės taip pat pastebi, kad gydytojai vis dar nenoriai kreipiasi pagalbos dėl patiriamų psichologinių problemų. R. Kiršienės teigimu, medikai nenori kreiptis į specialistus, kurie dažnu atveju yra kolegos.
 
„Medikų bendruomenėje yra pakankamai didelė psichologinės pagalbos stigma, nes kažkaip nelabai medikai nori kreiptis psichologinės pagalbos, vis tiek tuo labiau eini pas kolegą“, – Eltai kalbėjo LSADPS pirmininkė.
 
LMS pirmininkė A. Gerliakienė pabrėžė, kad medikai neturėtų galvoti, jog su psichologinėmis problemomis jie gali susitvarkyti patys. Ji ragina gydytojų bendruomenę neignoruoti šios problemos ir kreiptis pagalbos.
 
„Galimybių šiais laikais tikrai yra, tačiau stigmatizavimas būtent šių problemų medikų bendruomenėje yra milžiniškas. Vengiama kreiptis tiek, kiek reikėtų, nes matau medikų tarpe tokią iliuziją, kad jie patys gali susitvarkyti. Tai aš noriu pasakyti, kad tikrai negali, nes labai sunku pamatyti save iš šono, praktiškai neįmanoma“, – sakė A. Gerliakienė.
 
„Kad įvertintume žmogaus elgesį, būtinai reikia specialisto, neužtenka draugo, neužtenka gero giminaičio, reikia specialisto, kuris ne tik išklausys, bet ir patars, ką reikėtų daryti, kokių veiksmų imtis, kad situacija gerėtų. Skatinčiau medikų bendruomenę neignoruoti šios pagalbos ir labai atsakingai įvertinti savo būklę, kreiptis pagalbos, kalbėtis“, – akcentavo LMS atstovė.
 
Kai kurie medikų pasitraukimai iš gyvenimo – slepiami
 
A. Gerliakienė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie galimi savižudybės atvejai medikų bendruomenėje yra slepiami.
 
„Dar galiu pasakyti, kad Šiaulių ligoninėje irgi galimai buvo suicido atvejis, apie kurį uždrausta kalbėti darbuotojams. Užmegzti kontaktą su darbuotojais nepavyko, iš pradžių jie norėjo kalbėtis, paskui išsigando ir nekalbėjo. Tai čia dar ir slėpimo atvejis“, – užsiminė LMS pirmininkė.
 
„Jeigu Santaros atvirai reaguoja ir daro viską, kad ištirtų situaciją ir pagerintų darbuotojų būklę, tai Šiaulių ligoninėje yra atvirkščias reagavimas ir užslėpti bandoma“, – palygino atvejus A. Gerliakienė.
 
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pranešė, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbęs gydytojas atėmė sau gyvybę. Pasak ministro, šiuo metu policija atlieka tyrimą, psichologai teikia pagalbą kolegoms ir artimiesiems.
 
Savo ruožtu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos patvirtino, kad antradienį iš gyvenimo pasitraukė abdominalinės chirurgijos gydytojas, vadovas robotinei chirurgijai dr. M. Petrulionis.
 
Anot Santaros klinikų, didelę dalį savo veiklos gydytojas skyrė kepenų transplantacijoms, onkologinių pacientų gydymui, studentų ir rezidentų mokymui. Nuo 2023 m. vasaros gydytojui buvo patikėta vadovauti robotinės chirurgijos grupei.