Medikų atlyginimų realybė: tos pačios srities gydytojų darbo užmokestis skiriasi kartais

d3d8d05aba1f99453549fd5a3ff5f85f6eec9dff
Lietuva
BNS nuotr.
Sandra Kindiuk Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos medikams, kurių labai trūksta, pasiūlo net iki 700 eurų užmokestį už vieną darbo dieną. Tos pačios specializacijos mediko atlyginimas skirtingose valstybinėse gydymo įstaigose gali skirtis kelis kartus. O skubią pagalbą teikiantys ar žmonių gyvybes gelbstintys medikai uždirba mažiau už grožio procedūras atliekančius kolegas.

Lietuvos medikų sąjūdžio prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad trūksta įvairių specializacijų medikų valstybinėse gydymo įstaigose. Visgi, pažymi jis, ryškiausias šiuo metu yra dermatovenerologų, kurie gydo rimtas odos ligas, trūkumas.  

„Mes turime apie 240 licencijuotų dermatovenerologų. Dabar skaičiuokim toliau. Vieno rezidento paruošimas valstybei kainuoja per 200 tūkst. eurų. Na, tai galvokim, kiek jau valstybė išleido pinigų paruošti tuos dermatovenerologus. Deja, mūsų valstybinėse gydymo įstaigose dirba tik 80 – trečdalis. Na, tai palaukit, tai ką mes „gimdome“? Mes „gimdome“ specialistus, kurie nedirba to darbo. Negydo sifilio, gonorėjos, negydo rimtų odos ligų. Ir dirba kažkur“, – problemą aiškino L. Labanauskas.

Du trečdaliai dermatovenerologo licenciją turinčių gydytojų dirba ne valstybinėse, o privačiose klinikose. Dermatovenerologų privačios klinikos dažnai ieško tam, kad šie specialistai galėtų atlikti įvairias estetines nechirurgines procedūras, tarp jų – ir hialurono rūgties injekcijas, botulino toksino užpildus, lazerines procedūras.

„Aš nesakau, ką jie ten veikia, gal jie irgi gydo kažką. Bet mes labai abejojam, kad tas mano išvardytas ligas (sifilį, gonorėją, rimtas odos ligas – ELTA). Kodėl mes tą teigiam? Todėl, kad eilės yra labai didelės. Supraskit, trečdalis dirba. Jeigu dirbtų visi, ir eilių nebūtų“, – aiškino L. Labanauskas.

2023 m. darbo skelbimų duomenimis, dermatovenerologams privačių klinikų darbdaviai siūlo iki 6 tūkst. eurų atlyginimą iki mokesčių. O tai yra daugiau nei 3,5 tūkst. eurų į rankas. Lyginant, pavyzdžiui, su chirurgų atlyginimu, tai trečdaliu didesnės sumos.

Piktinasi skubią pagalbą teikiantys ir žmonių gyvybes gelbstintys medikai

Skubią pagalbą teikiantys ir žmonių gyvybes gelbstintys medikai taip pat ieško atsakymų, kodėl uždirba mažiau nei atliekantys grožio ar kitas, mažiau streso reikalaujančias, procedūras. Anot jų, atlyginimai, atsižvelgiant į prisiimamą atsakomybę ir patiriamą stresą, nėra pakankami.

Kauno klinikų Komunikacijos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė pateikė informaciją, kad 2023 m. šioje gydymo įstaigoje chirurgai gavo apie 2,4 tūkst. eurų, vaikų chirurgai – apie 2,7 tūkst. eurų į rankas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje chirurgai gauna vidutiniškai apie 2,3 tūkst. eurų į rankas.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbanti kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė sako, kad jos darbovietėje gydytojų atlyginimai palyginti didesni nei daugelyje kitų valstybinių gydymo įstaigų.

„Tikrai žinau, kad kitose ligoninėse atlyginimai yra mažesni. Čia didesniu krūviu dirbant, su priedais galima pasiekti 2,5 tūkst. eurų per mėnesį į rankas. Aš kalbu konkrečiai apie savo darbovietę ir konkrečiai kraujagyslių chirurgus“, – atviravo chirurgė U. Builytė.

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška sako, kad, dirbant vienu etatu tik valstybinėje gydymo įstaigoje, atlyginimas neatitiktų darbe prisiimamos atsakomybės bei patiriamo streso.

„Nepakanka dirbti vienu etatu, kad būtų galima pagalvoti apie rimtesnes atostogas ar dar kažką. Vis tiek dauguma medikų dirba daugiau nei etatu, yra tokių, kur vos ne dviem etatais dirba“, – teigė B. Jonuška.

Taip pat B. Jonuška atvirauja, kad jo atlyginimas, dirbant skirtingose valstybinėse ligoninėse, skyrėsi apie pusantro karto.

A. Gerliakienė: itin kontrastingi atlyginimai regioninėse ligoninėse

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė tokią medikų atlyginimų sistemą vadina chaotiška. Anot jos, medikų atlyginimų skirtumams valstybinėse medicinos įstaigose įtakos turi ir tai, kad medikų atlyginimas susideda iš fiksuotos dalies ir kintamos, kurią savarankiškai nustato pati gydymo įstaiga. O itin kontrastingų atlyginimų skirtumų dažniausiai pasitaiko regioninėse ligoninėse.

„Regioninėse įstaigose yra problema ta, kad nėra nuolat dirbančių tam tikrų specialybių gydytojų, pavyzdžiui, chirurgų, ortopedų, kardiologų, echoskopuotojų ir kitų. Jie tada medžioja iš stambesnių gydymo įstaigų medikus ir vilioja juos gana aukštais atlyginimais, kai už dieną mokama nuo 500 iki 700 eurų į rankas. Aišku, gauna ne visi, bet gauna būtent tie, kurie konkrečiai gydymo įstaigai yra reikalingi“ – teigė A. Gerliakienė.

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė sako, kad nevienodas gydytojų pasiskirstymas Lietuvoje ir tam tikrų specializacijų trūkumas ir lemia tokį atlyginimų disbalansą.

„Čia yra tam tikros įtampos, nes realiai gydymo įstaigos finansavimą gauna praktiškai tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Neturi kažkokių šalutinių, gretutinių pajamų. Tada reikia kažkaip išlaviruoti. Jeigu tu kažkam labai daug moki, tai kažkam moki labai mažai. Biudžetas yra ribotas“, – aiškino A. Gerliakienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Julijano Gališanskio teigimu, šiemet tiek gydytojų, tiek slaugytojų darbo užmokestis turėtų didėti apie 10 proc.