Medikai ir pacientai reikalauja A. Verygos atšaukti ydingą hipertenzijos vaistų skyrimo tvarką

Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną, šalies medikai ir pacientai reikalauja atšaukti spalio 1 d. turinčią įsigalioti vaistų nuo hipertenzijos skyrimo tvarką, kuri neatitinka naujausių gydymo metodų ir tarptautinių rekomendacijų.

Ragindami Sveikatos apsaugos ministeriją pakeisti ydingą vaistų nuo hipertenzijos skyrimo tvarką, Lietuvos hipertenzijos draugija, Lietuvos širdies asociacija, Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija ir pacientų draugija „Sveika širdis” nuo rugsėjo 29 d. pradeda rinkti parašus po peticija „Nėra vieno recepto”. Surinktus parašus ministerijos vadovybei ketinama įteikti gruodžio pradžioje. 

„Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje 2019 metais lėmė beveik 21 tūkst. mirčių, o tai sudaro daugiau nei pusę (net 55 proc.) mūsų šalies gyventojų mirčių struktūroje. Pasitinkant Pasaulinę širdies dieną, turime pripažinti, jog situacija Lietuvoje negerėja, juolab kad mūsų šalyje, Eurostato duomenimis, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra beveik 2,5 karto didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. 

Net iki 80 proc. priešlaikinių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti kontroliuojant pagrindinius rizikos veiksnius. Vienas šių rizikos veiksnių, kurio korekcija mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirtingumą nuo jų, yra mažiausiai kas ketvirto Lietuvos gyventojo išgirstama arterinės hipertenzijos, arba aukšto kraujo spaudimo diagnozė“, – sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, VU Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos docentė Sigita Glaveckaitė.

SAM ir medikų skaičiavimu, šia liga Lietuvoje serga apie 730 tūkst. žmonių. Tai yra kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas. Medikams ypač didelį nerimą kelianti arterinė hipertenzija vis dažniau paliečia jaunesnius žmones, kurie dažnai net nejaučia šios ligos simptomų. 

Ši problema aktuali visame pasaulyje, todėl arterinės hipertenzijos gydymui pasitelkiami naujausi mokslo patvirtinti metodai ir preparatai. Vienas iš jų – sudėtiniai vaistai, t.y. viena tabletė, kurios sudėtyje yra dvi ar trys veikliosios medžiagos, veikiančios kelis kraujo spaudimo padidėjimą lemiančius mechanizmus. 

Iki šiol tokia praktika buvo taikoma ir Lietuvoje, tačiau, medikų teigimu, pagal nuo spalio 1 d. įsigaliosiantį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą, jie bus verčiami pacientams skirti kelias pigesnes tabletes vietoj vieno sudėtinio vaisto. 

„2019 m. sausį sudaryta darbo grupė parengti Arterinės hipertenzijos, hipertenzinės širdies ir inkstų ligos gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSD fondo biudžeto lėšomis, aprašą, parengė dokumentą, jis buvo patvirtintas darbo grupės posėdyje. 

Deja, ministro pasirašytas dokumentas pakito, neatitinka parengtojo darbo grupės. Kilus medikų bendruomenės kritikai ir siūlymui pakartotinai aptarti pakeitimus su ekspertais, dokumento įsigaliojimas buvo atidėtas, tačiau iki šiol darbo grupė nebuvo kviesta pakartotiniams svarstymas, aprašas yra keičiamas nederinant nei su šeimos, nei su gydytojais specialistais“, – teigia darbo grupės narė, Lietuvos Kardiologų draugijos Hipertenzijos darbo grupės pirmininkė, LSMU profesorė, Kauno Klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė Gintarė Šakalytė. 

Dar sausį ministro pasirašytame dokumente pigiausių vaistų skyrimas medikams buvo privalomas. Medikams ir pacientams praėjusią savaitę viešai pradėjus skambinti pavojaus varpais, rugsėjo 24 dieną buvo pasiūlytas naujas tvarkos aprašas, kuriame žodis „privaloma“ tapo „rekomenduojama“.

„Sveikintinas SAM požiūris keisti imperatyvią nuostatą skirti pigiausią vaistą į rekomendacinę, tačiau sudėtinga vertinti dokumento vientisumą, logiką ir atitikimą gerajai gydymo praktikai bei tarptautinėms rekomendacijoms, matant tik vieno iš teiginių korekcijas. Pažymėtina, kad toje pačioje vaistų farmakoterapinėje grupėje vaistai skiriasi pagal skyrimo indikacijas, veikimo trukmę, išskyrimo iš organizmo kelius ir t.t., o sergantiems arterine hipertenzija pacientams greta esanti patologija lemia konkretaus vaisto paskyrimą. 

Arterinė hipertenzija yra ne tik kraujospūdžio padidėjimas, bet liga, pažeidžianti organus-taikinius, turinti daugybę lydinčių klinikinių būklių, todėl reikia vertinti ne atskirus aprašo skyrius, o visą dokumentą, nes atskirų dalių korekcijos gali keisti aprašo esmę”, – sako prof. Gintarė Šakalytė.

Tą pačią rugsėjo 24 d., SAM gydytojų draugijoms ir akademinei bendruomenei nurodė per 3 dienas apsvarstyti klausimą apie vadinamųjų gerų šeimos gydytojo darbo rezultatų, už kuriuos gydymo įstaigos skatinamos finansiškai, papildymą arterinės hipertenzijos gydymu.

Pasak LSMU docento, Kauno Klinikų šeimos medicinos klinikos gydytojo Gedimino Urbono, pagal SAM projektą, geras šeimos gydytojo darbo rezultatas bus pigiausių vaistų arterinės hipertenzijos gydymui skyrimas, bet ne pacientų savijauta, pasitenkinimas gydymo kokybe ar patirti širdies ir kraujagyslių ligų įvykiai. 

„Sunkiausios šių ligų komplikacijos – infarktas, insultas ar širdies nepakankamumas – priklauso ne tik nuo sveikos gyvensenos, bet ir nuo optimalaus medikamentinio gydymo. Visos šiuo metu Europoje galiojančios rekomendacijos kalba apie individualizuotą gydymą. Kitaip tariant, labiausiai tinkančius vaistus konkrečiam pacientui. Jei spalio 1 d. įsigalios dabartinė SAM siūloma tvarka, arterinės hipertenzijos gydyme nebeliks nei paciento interesų, nei gydytojų vaidmens. Tokiu būdu nebeliks ir individualizuoto gydymo”, – sako doc. G. Urbonas.

Medikai sutaria, kad daugiausiai nepatogumų naujoji tvarka sukels pacientams. Kai viena sudėtinė tabletė pakeičiama atskiromis tabletėmis, tai turi įtakos ne tik pacientų patogumui, bet ir gydymo veiksmingumui. Tyrimai rodo, kad kuo didesnis tablečių skaičius, tuo blogesnis jų vartojamumas. Pavyzdžiui, 2017 m. Vengrijoje išanalizuoti daugiau nei 109 tūkst. pacientų duomenys atskleidė, kad atskirais vaistais besigydantys pacientai dvigubai dažniau nutraukė savo gydymą, nei tie, kurie vartojo po vieną tabletę.

Nutrauktas arba nepilnas, kai vartojama tik dalis būtinų vaistų, gydymas lemia didesnį hospitalizacijų skaičių ir didėjantį mirštamumą. Leidinio „Current Medical Research and Opinion” publikuotas tyrimas skelbia, kad sudėtinis vaistas, palyginti su atskiromis tabletėmis, mirtingumą sumažina beveik du kartus.

„SAM veiksmai stebina ir liūdina. Jau ir taip žmonės kartais pamiršta išgerti vieną tabletę, o dabar reikės nepamiršti išgerti kelių. Daugelis jų parduodamos skirtingo skaičiaus pakuotėmis, jų vienoje vaistinėje visų gali ir nebūti, tad tai sukels dar vieną rūpestį su liga kovojantiems žmonėms. Negana to, medikų premijavimas už pigiausio vaisto skyrimą daromas paciento sąskaita. Jei nauja tvarka įsigalios, gaudamas receptą, nebūsiu tikras, ar gydytojas tikrai skiria asmeniškai man tinkamiausią gydymą, ar tiesiog nori gauti priedą prie algos ir skiria pigiausią vaistą. Ar tai nesupriešins gydytojų su pacientais?“, – sako hipertenziją besigydantis Lietuvos širdies asociacijos narys Gediminas Augustaitis.