Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kristina MažeikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Sėdėdami prie šiltos krosnies, mokiniai klausėsi duonos istorijos: nuo įberto grūdo į žemę iki kvepiančio duonos kepalo ant stalo. Duona – vienas seniausių ir pagrindinių lietuvių maisto produktų. Mūsų protėviams duona turėjo didelę reikšmę. Papročiai apie duoną: suformavus pirmąjį kepalą, prieš šaunant į krosnį jo paviršiuje ranka įspaudžiamas kryželis, jis peržegnojamas, iškeptas valgomas paskutinis.
Duona naudota vestuvių, rugiapjūtės, pirmojo gyvulių išginimo apeigose, jos gabalėlis dėtas į statomo namo pirmojo vainiko kertę. Duona branginta ir gerbta: netyčia nukritusį gabalėlį reikėjo pakelti, pabučiuoti ir suvalgyti. 20 a. antroje pusėje kaime imta vartoti ir pirktinę duoną, tradicinė duona kepta skardoje, viryklės orkaitėje. Pagal kaimietišką tradiciją 21 a. pradžioje imta kepti kitų rūšių duona. Tradiciškai keptos duonos atvežama į miestų turgus. Edukacijos metu kiekvienas mokinys pasigamino ir puošė savo kepaliuką. Kol šie kepaliukai kepė, mokiniai atliko interaktyvias užduotėles apie senovinius daiktus. Vaikai savo iškeptus kepaliukus parnešė tėveliams paragauti. Patarlė: Kad ir juodą duoną valgyt, bet savo Tėvynėj.