Mė­ne­si­nių cik­lo ge­riau ne­trik­dy­ti

Šiauliai

Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

3518

Kiek­vie­na mo­te­ris yra su­si­dū­ru­si su si­tua­ci­ja, kai no­rė­tų pa­keis­ti įpras­tą sa­vo mė­ne­si­nių cik­lą, ypač prieš ypa­tin­gą šven­tę, kai no­ri­si pa­si­puoš­ti švie­siais dra­bu­žiais ar džiaug­tis van­dens tei­kia­mais ma­lo­nu­mais. Ar įma­no­ma pa­keis­ti, priar­tin­ti ar­ba nu­kel­ti pla­nuo­ja­mas mė­ne­si­nes, o gal ir vi­sai jų iš­veng­ti, kal­ba­mės su aku­še­re Svet­la­na Rut­kie­ne.

Or­ga­niz­mo fi­zio­lo­gi­nių po­ky­čių ge­riau ne­trik­dy­ti
Nor­ma­lios mė­ne­si­nės kar­to­ja­si kas 21–35 die­nas. Mė­ne­si­nių cik­lui įta­kos tu­ri ly­ti­niai hor­mo­nai est­ro­ge­nas ir pro­ges­te­ro­nas. Pir­mo­jo­je mė­ne­si­nių cik­lo pu­sė­je ak­ty­viai vei­kia est­ro­ge­nas, ant­ro­jo­je – pro­ges­te­ro­nas.
Vei­kiant est­ro­ge­nams, au­ga gim­dos glei­vi­nės ląs­te­lės. Tai mo­te­riš­ka­sis ener­gi­jos ir gro­žio hor­mo­nas, to­dėl tuo me­tu mo­te­rys jau­čia­si pil­nos jė­gų, ga­lin­čios kal­nus nu­vers­ti. Ant­ro­jo­je cik­lo pu­sė­je ka­ra­liau­ja pro­ges­te­ro­nas. Tuo­met ska­ti­na­ma gim­dos glei­vi­nės sek­re­ci­ja, o ar­tė­jant mė­ne­si­nių lai­kui pro­ges­te­ro­nų ly­gis kren­ta, ir gim­dos glei­vi­nė, ku­ri per vi­są cik­lą au­go, at­si­sluoks­niuo­ja ir pa­si­ša­li­na. Bū­tent ant­ro­sios cik­lo pu­sės hor­mo­nas pro­ges­te­ro­nas le­mia nuo­tai­kų svy­ra­vi­mą, dirg­lu­mą, jaut­ru­mą, ape­ti­to po­ky­čius, skys­čių kau­pi­mą­si or­ga­niz­me, krū­tų skaus­mą ir kt.
Menst­rua­ci­nio cik­lo es­mė – pa­ruoš­ti or­ga­niz­mą po­ten­cia­liam nėš­tu­mui. Ir vi­sai ne­svar­bu, pa­stos mo­te­ris ar ne, or­ga­niz­mas re­gu­lia­riai tam ruo­šia­si. Pa­sak aku­še­rės S. Rut­kie­nės, menst­rua­ci­jų cik­las – su­dė­tin­gas me­cha­niz­mas, tad no­rint ati­to­lin­ti mė­ne­si­nes bū­ti­na už­slo­pin­ti hor­mo­nų re­gu­lia­ci­jos gran­dį.
Liau­diš­kos prie­mo­nės, to­kios kaip vi­ta­mi­nas C, cit­ru­si­niai vai­siai, vy­no tau­rė karš­to­je vo­nio­je ir kt., pa­sak aku­še­rės, tik­rai ne­nu­to­lins ir ne­sus­tab­dys mė­ne­si­nių. Tai na­tū­ra­liai nuo ly­ti­nių hor­mo­nų pri­klau­san­tis cik­li­nis reiš­ki­nys, į ku­rį ge­riau ne­si­kiš­ti. Esant neiš­ven­gia­mai bū­ti­ny­bei, šiai pro­ble­mai spręs­ti me­di­kė pa­ta­ria rink­tis kont­ra­cep­ti­nes, o ne na­tū­ra­lias prie­mo­nes, ku­rios, jei­gu kam pa­dė­jo, tai, anot spe­cia­lis­tės, te­bu­vo tik su­ta­pi­mas ar­ba psi­cho­lo­gi­nio sa­vęs įti­ki­nė­ji­mo pa­da­ri­nys, „kai la­bai no­ri, tai ir įvyks­ta“.
No­rė­da­mos nu­kel­ti mė­ne­si­nes sa­vai­tei ar dviem, mo­te­rys tu­rė­tų vi­są tą lai­ką be per­trau­kos var­to­ti hor­mo­ni­nius kont­ra­cep­ti­kus. Nut­rau­kus vais­tų var­to­ji­mą, pra­si­dės ir mė­ne­si­nės. Taip nu­kel­ti mė­ne­si­nių lai­ko ne­re­ko­men­duo­ja­ma il­giau nei 2 mė­ne­siams. Il­giau mė­ne­si­nės ga­li iš­nyk­ti dėl ki­to kont­ra­cep­ci­jos bū­do – hor­mo­ni­nės kont­ra­cep­ti­nės spi­ra­lės. Jas nau­do­jant kai ku­rioms mo­te­rims mė­ne­si­nės iš­nyks­ta, nes spi­ra­lės iš­ski­ria­mi hor­mo­nai stab­do, ne­lei­džia aug­ti, vie­šė­ti gim­dos glei­vi­nei. O kai nė­ra glei­vi­nės, nė­ra kam ir krau­juo­ti.
Lai­ko pa­tik­rin­ti bū­dai – dau­giau ža­los, nei nau­dos
S. Rut­kie­nė sa­ko, jog jai ne nau­jie­na, kad mo­te­rys mė­gi­na mė­ne­si­nes pa­vė­lin­ti val­gy­da­mos di­des­nį kie­kį vi­ta­mi­no C tu­rin­čių rūgš­čių vai­sių. Tei­gia­ma, kad to­kiu bū­du mė­ne­si­nes ga­li­ma ati­to­lin­ti net sa­vai­tei.
„Tai su­vei­kia ne vi­sa­da ir ne vi­soms“, – sa­ko me­di­kė. Mo­te­rims, ku­rios ka­te­go­riš­kai nu­si­sta­čiu­sios prieš che­mi­nius pre­pa­ra­tus, ji pa­ta­ria mė­ne­si­nes, esant rei­ka­lui, šiek tiek pa­vė­lin­ti žo­li­niais pre­pa­ra­tais su kaš­to­nų ekst­rak­tu ir as­ko­ru­ti­nu.
„Mė­ne­si­nės – ne li­ga, ir or­ga­niz­mo fi­zio­lo­gi­jos, ypač jau­nys­tė­je, ge­riau ne­trik­dy­ti“, – per­spė­ja me­di­kė, at­kreip­da­ma dė­me­sį, jog per­ne­lyg di­de­lis vi­ta­mi­no C kie­kis lai­ko­mas ža­lin­gu mū­sų or­ga­niz­mui. Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad jei­gu žmo­gus vi­ta­mi­no C gau­na dau­giau, nei ga­li įsi­sa­vin­ti jo žar­ny­nas, vi­ta­mi­no per­tek­lius pa­si­ša­li­na su šla­pi­mu, tai­gi jis neuž­si­lai­ko or­ga­niz­me. Jei šio vi­ta­mi­no or­ga­niz­mas nuo­lat gau­na per daug, žmo­gui gre­sia inks­tų už­de­gi­mas, ak­men­li­gė.
Me­di­kė at­vi­rau­ja, jog te­ko su­tik­ti mo­te­rų, ku­rios mė­ne­si­nes „ge­ba“ nu­to­lin­ti val­gy­da­mos ki­vius. “Tie­sa ta, kad šis vai­sius vi­ta­mi­no C tu­ri ne­tgi dau­giau nei cit­ri­nos, ta­čiau nė­ra moks­li­nių ty­ri­mų, įro­dan­čių, kad šie vai­siai da­ro įta­ką mė­ne­si­nių cik­lui, ne­svar­bu, kiek per die­ną jų su­val­gy­si­te – ke­tu­ris, pen­kis ar vi­sus de­šimt“, – šyp­so­si aku­še­rė.
Tei­gia­ma, kad menst­rua­ci­jas ska­ti­na tau­rė rau­do­no­jo vy­no ir karš­ta vo­nia ar­ba sau­na ant­ro­je cik­lo pu­sė­je, taip pat vo­ne­lė ko­joms su gars­ty­čio­mis. „Bū­ki­te at­sar­gios, nes itin aukš­ta van­dens ar pir­ties tem­pe­ra­tū­ra kar­tais su­ke­lia stip­rų krau­jop­lū­dį“, – per­spė­ja me­di­kė, pa­tar­da­ma, jog kur kas sau­giau pa­si­kliau­ti žo­le­lių nuo­vi­rais bei vais­ta­žo­lių ar­ba­to­mis.
Tam itin tin­ka su­smul­kin­ta ir stik­li­ne ver­dan­čio van­dens už­pli­ky­ta sau­ja pet­ra­žo­lių. Leis­ki­te pa­sto­vė­ti 2–3 val., nu­koš­ki­te. 2–3 die­nas ry­tais ir va­ka­rais iš­ger­ki­te po pu­sę stik­li­nės to­kios ar­ba­tos.
Pa­na­šų po­vei­kį tu­ri ir bitk­rės­lės. Du šaukš­tus žie­de­lių už­pli­ky­ki­te 1 stik­li­ne ver­dan­čio van­dens. Ger­ki­te po treč­da­lį stik­li­nės 3 kar­tus per die­ną, li­kus 15 min. iki val­gio.
Pir­mą­ją ar ant­rą­ją die­ną menst­rua­ci­jas su­ke­lia ir de­be­sy­lo šak­nų nuo­vi­ras. 1 šaukš­tą smul­kin­tų šak­nų už­pil­ki­te stik­li­ne karš­to van­dens, už­kais­ki­te ir pa­vir­ki­te ant vi­du­ti­nės ug­nies 5 min. Tuo­met nuo­vi­rą nu­kel­ki­te ir pa­li­ki­te sto­vė­ti 30–40 min. Ger­ki­te po 50 ml du kar­tus per die­ną.
Menst­rua­ci­jas taip pat pa­sku­bi­na mė­ly­nų­jų ru­gia­gė­lių ar­ba­ta. 2 šaukš­tus žo­le­lių už­pli­ky­ki­te stik­li­ne ver­dan­čio van­dens, pa­lai­ky­ki­te 1–1,5 val. ir ger­ki­te po 1 ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį 3–4 kar­tus per die­ną.
„Vais­ta­žo­lių ar­ba­tas rei­kia var­to­ti itin ap­dai­riai, – per­spė­ja me­di­kė, – nes jos ga­li su­kel­ti aler­gi­nes reak­ci­jas.“
Pa­si­tei­ra­vus aku­še­rės, ar ašt­rus mais­tas ga­li paanks­tin­ti mė­ne­si­nes, spe­cia­lis­tės nuo­mo­nė šiuo klau­si­mu skep­tiš­ka. Pa­sak jos, nie­kas nė­ra pa­sa­kęs, ką rei­kė­tų val­gy­ti per mė­ne­si­nes. Dar­žo­vės, vai­siai ir švie­žias mais­tas yra leng­viau virš­ki­na­mi. Traš­ku­čiai, ašt­rus ar­ba sū­rus mais­tas or­ga­niz­mą ap­sun­ki­na, dėl to ga­li skau­dė­ti pil­vą, su­sto­ti skran­dis ir pan.
Be­je, su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, mie­gas ir poil­sis yra bū­ti­ni da­ly­kai no­rint, kad menst­rua­ci­jos bū­tų re­gu­lia­rios. Daž­niau­sia vė­luo­jan­čių mė­ne­si­nių prie­žas­tis – įvai­rios die­tos, mie­go sty­gius, per­var­gi­mas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt