Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Kitų metų Jurbarko rajono biudžete prašoma numatyti lėšų miesto saugumui gerinti – tiksliau, įsigyti kelias papildomas stebėjimo kameras ir peržiūrėti neefektyviai veikiančiųjų vietas.
Kaip paaiškėjo iš Jurbarko policijos komisariato viršininko Aivaro Dumčiaus pateiktos veiklos ataskaitos, kurią jis pristatė Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariams, šių kamerų dėka pavyksta išnarplioti dalį nusikalstamų veikų. Policijos veiklos ataskaitoje – optimistiškai nuteikiantys rodikliai, pagal kuriuos matyti, kad rajone mažiau užregistruojama nusikalstamų veikų, didesnis procentas išaiškinamų nusikaltimų. Tuo tarpu kai kurie politikai abejoja išvadų tikslingumu, svarstydami, ar mažesnis registruojamų nusikaltimų skaičius – gero darbo, ar visuomenės nusivylimo rodiklis.
Ištirtų nusikalstamų veikų skaičius – rekordinis. Per devynis šių metų mėnesius 79,3 proc. ištirtų nusikalstamų veiklų – geriausias rodiklis per pastaruosius 10 metų. Pastaruosius trejus metus šis rodiklis sukosi ties 75 proc. Kitas dalykas, kuo pasidžiaugia Jurbarko PK viršininkas, tai vagysčių išaiškinimo rodiklis, kuris nuo 28 proc. šoktelėjo penkiais į viršų. „Ištiriame kas trečią vagystę. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimo procentai niekada nebūna aukšti, kadangi ir Europos praktika – 25 proc. – rodo, kad tai sunkiai ištiriami nusikaltimai“, – aiškina Jurbarko komisariato vadovas. Jo pateiktais duomenimis, šiemet registruotos 57 vagystės. Tiek, kiek ir praėjusiais metais tuo pačiu metu, tik dabar ištirta 18 vagysčių, o pernai per tą patį laikotarpį – 17. 2016 m. vagysčių ištirta 28 proc., 2017 m. – 24, 2018 m. – 31, ir 2019 – 33.
Ar išties statistikos skaičiai atspindi realybę? Tokiais pasvarstymais dalinasi tarybos nariai, posėdžiavę Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komitete ir klausęsi Jurbarko PK vadovo ataskaitos. „Statistika nebloga, bet kadangi ir aš susiduriu su jūsų darbu, gaunu įvairios informacijos. Štai išnuomoja žmogus butą, po metų grįžta, butas tuščias, nuomininko nėra, baldai išnešti, nuimta santechnika. Nueina į komisariatą parašyti pareiškimo, o jam sako, kad čia civiliniai santykiai ir pareiškimo nepriima. Kai sakote, kad mažiau pranešimų, tai nėra visiškai tikslu“, – abejojo pateiktais skaičiais tarybos narys, advokatas G. Byčius. A. Dumčius sakė konkretaus šio atvejo nežinantis, tad svarstė, kad jei buvo įleistas nuomininkas ir pasirašyta sutartis, galimai nebuvo priežasties ikiteisminiam tyrimui – įtariamasis aiškus. Visgi policijos įvykių registre toks įvykis būna registruojamas.
Tarybos narės Z. Sorokienės pastebėjimą, kad į Kauno g. daugiabučio gyventojos skambutį 112 pareigūnai nevažiavo, nes „nėra kraujo“, A. Dumčius griežtai paneigė.„Kas liečia registraciją, nėra tokio dalyko, kad pareigūnas užsirašo į sąsiuvinį, ir nori registruoja, nori ne. Kiekvienas iškvietimas yra griežtai mūsų sistemose registruotas, įrašomas, paskui peržiūrimas, kontroliuojamas. Joks pareigūnas taip neatsakys“, – tikino Jurbarko PK vadovas.
Kalbant apie nepilnamečių nusižengimus, tarybos nariams norėjosi išgirsti, kas šiuo klausimu daroma, kadangi jie gauna iš gyventojų įvairių signalų apie agresyvėjančius paauglius. „Susidaro nepilnamečių grupės, kurios dabar terorizuoja mokinius, o po kelių metų jos terorizuos visą Jurbarką. Ir aš suprantu, kad ta informacija žinoma tiek jūsų tarnyboms, tiek nepilnamečių reikalų komisijoms, bet niekas nedaroma ta linkme, nėra jokių profilaktinių priemonių tam užkirsti“, – girdėjosi tokie pasvarstymai iš kai kurių politikų.
Visą straipsnį skaitykite naujausiame „Mūsų laiko“ numeryje.