PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2018 m. Kovo 30 d. 11:31

Mažeikiuose ekstremalių situacijų komisija ieško priemonių užtikrinti gaisrų prevenciją

Telšiai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


33141

Ugniagesius, aplinkosaugininkus ir savivaldybių atstovus neramina, kad atėjus pavasariui kyla pievų gaisrai. Dega sausa žolė, iškyla pavojus miškams ir durpynams. Siekdama imtis prevencinių priemonių, Mažeikių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija surengė posėdį ,,Dėl papildomų veiksmų užtikrinant miškų, pievų ir durpynų gaisrų prevenciją“.


Foto galerija:

dsc-1520.jpg
dsc-1524.jpg
dsc-1526.jpg

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros darbuotojai kartu su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos pareigūnais, miškininkais, seniūnijų seniūnais ir kitais atsakingais asmenimis susirinko į neeilinį posėdį ieškoti priemonių padėsiančių pažaboti gaisrus. Kova su žolės deginimu vyksta jau ne pirmą dešimtmetį. Kaip rodo statistika, dažniausiai tokie gaisrai sukeliami tyčia.

Žmonės įsitikinę, kad po gaisro likę pelenai yra gera trąša, tačiau yra visiškai priešingai – išdegusiuose plotuose lietus ir vėjas lengviau išplauna ir išpusto maistines medžiagas. Be to deginamose pievose žūsta daug vorų, vabzdžių, dirvožemio paviršiuje esančių bestuburių bei varliagyvių. Taip pat liepsnos ir dūmai gali pražudyti kiškių jauniklius, ežiukus ir kitus gyvūnus. Per gaisrus ir po jų smarkiai padidėja oro tarša. Todėl Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas.

Aplinkosaugininkai posėdyje dalyvavusiems seniūnams ir seniūnijų atstovams taip pat priminė, kad draudžiama augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Draudžiama kartu ar atskirai deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas. Lapus ir žolę reikia kompostuoti arba vežti priduoti į žaliųjų atliekų aikšteles.

Už Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas Administracinių nusižengimų kodekse (ANK 286 str.) asmenims numatyta bauda nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Jei gaisras išplistų į miško teritorija bauda grėstų ženkliai didesnė. Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 279 str.) už miško naikinimą ji padegant ar nerūpestingai elgiantis su ugnimi asmenims numato baudą nuo 560 iki 1200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 iki 2300 eurų. Taip pat yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinių priemonių nesiėmimą pastebėjus gaisrą savo žemėje.

Tiesa žolės, ražienų ir kitų ūkio naudmenų deginimų pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo. Apie tokius gaisrus yra informuojama Nacionalinė mokėjimo agentūra ir žemės savininkai gali netekti dalies išmokų už žemę. Bet gaisrų vis dar kyla apleistuose, neprižiūrimose, blogai šienaujamose teritorijose. Anot posėdžio dalyvių gaisrų sumažėtų jei teritorijos būtų šienaujamos, sugrėbiami ir išvežami lapai, surenkamos šiukšlės. Deja vien gerų norų ir iniciatyvos nepakanka. Anot seniūnų bėdos tos pačios, nėra pakankamo finansavimo, kad būtų galima pasirūpinti senais lapais ar žole.

Aplinkosaugininkai ir ugniagesiai kaip kasmet rengs reidus bei įvairias akcijas siekdami užkirsti kelią žolės ir atliekų deginimui.