PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Gegužės 8 d. 09:24

Mažeikių muziejuje – antpirščių paroda iš privačios kolekcijos

Mažeikiai

Mažeikių muziejusŠaltinis: Etaplius.lt


300375

Gegužės 8 d. – birželio 29 d. Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9) eksponuojama antpirščių paroda iš Virginijos Stankevičienės kolekcijos.

Pirmą kartą antpirščiai, pagaminti iš kaulo arba dramblio kaulo, užfiksuoti iš neolito laikotarpio. Apie 500 m. pr. m. e. antpirštį naudojo ir etruskai. Į dabartinės Vokietijos teritoriją antpirščius įvežė romėnai.

XV a. masinę gamybą pradėjo liejant iš žalvario. Tuo metu antpirščių gamybos centrai buvo Kelnas ir Niurnbergas. Kartais metaliniai antpirščiai buvo gaminami ir Nyderlanduose.

1684 m. auksakalys Nikolas van Benschotenas pagamino brangiųjų metalų pirštų apsaugą, kurią kaip gimtadienio dovaną nusiuntė poniai von Reusselaar. Prie dovanos buvo pridėtas laiškas, kuriame jis prašė gavėjos priimti „šį naują drabužį, apsaugantį jos sunkiai dirbančius pirštus, kaip jo palankumo įrodymą“.

Po dvylikos metų Johannas Lottingas atvežė antpirštį į Angliją. Ilgainiui antpirščiai iš perlamutro buvo gaminami ir Kinijoje. Siamo karalienei priklausė antpirštis pagamintas iš aukso ir nusagstytas deimantais.

Antpirščiai paprastai turi nedidelius įdubimus, kurie neleidžia siuvimo adatai slysti. Jie gaminami įvairių dydžių, atsižvelgiant į darbo rankos pirštų storį. Antpirščiai gali būti puodelio formos arba iš abiejų pusių atviro vamzdelio formos, tokiu atveju jie vadinami žiedu arba siuvimo žiedu. Paprastai jie nešiojami ant darbinės rankos viduriniojo piršto.

Šiandieniniai silikoniniai antpirščiai paprastai dedami ant nykščio ir rodomojo piršto, tarp kurių laikoma siuvimo adata.

Skirtingais laikotarpiais antpirščiai buvo gaminami iš įvairių medžiagų, pavyzdžiui: metalo, stiklo ar porceliano. Dabar jie yra kolekciniai daiktai, nes jų išorė paprastai būna meistriškai dekoruota. Pasaulyje yra antpirščių muziejų.

Dėstytojos – siuvėjos Virginijos Stankevičienės antpirščių kolekcija pradėta rinkti 1992 metais. Pačius pirmuosius kolekcijos antpirščius ji gavo iš savo klienčių. Pirmasis antpirštis parvežtas iš Ispanijos, antrasis iš San Marino, trečiasis iš Australijos. Taip netikėtai pradėjo augti kolekcija, kaip pati autorė sako: „juk labai paprastai, įsimeti į kišenę ir parveži“. Šiandien kolekcijoje daugiau nei 800 antpirščių.