Maža tauta su dideliu žodynu

Šakiai

Kalbos ir kultūros instituto lektorė Rita Urnėžiūtė pateikė įdomių žmonių pasiūlytų žodžių, tokių, kai „vargospūdis“ – naujadadaras, nusakantis didelės Lietuvos gyventojų dalies materialinę padėtį. Dariaus Pavalkio nuotr.

Gintarė MartinaitienėŠaltinis: Etaplius.lt

32704

Pernai Lietuvoje pirmą kartą vyko Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. O šiemet Vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, paaiškėjo rezultatai: daugiausia balsų gavo žodis „švaistuomenė“ ir posakis „laikausi kaip... Gedimino kalnas“. Kovo 16 d. Šakių viešojoje bibliotekoje apie tai, kaip vyko pirmieji rinkimai, pasakojo žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė, Kalbos ir kultūros instituto lektorė Rita Urnėžiūtė.

Rengnį pradėjo gelgaudiškiečiai. Moksleiviai ir mokytojai jautriai kalbėjo apie lietuvišką žodį, užaugusį aušros spinduliuos, piliakalnių laužuos, subrendusį šarvų tviskėjime, ąžuolų ošime. Vėliau susitikimo dalyviams buvo išdalinti knygų skirtukai su garsių pasaulio žmonių mintimis apie lietuvių kalbą.
Rita Urnėžiūtė paaiškino, kad Metų žodis – tai yra vienetas, taikliausiai atspindintis ir apibūdinantis tuo metu visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Pasirodo, Metų žodžio rinkimų tradicija atsirado vokiškai kalbančiose šalyse dar XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Latviai renka nuo 2003 m.
Pasak lektorės, ir anksčiau Lietuvoje buvo visokių bandymų organizuoti rinkimus. 2008 m. VLKK svetainėje buvo inicijuoti gražiausio žodžio ir piktžodžio rinkimai. Gražiausiu žodžiu tapo ačiū, o piktžodžiu – ta prasme. 2009 m. VLKK buvo renkamas smagiausias ištiktukas – pasirodo, Nacionalinio diktanto dalyviai balsavo už žodį keberiokšt, VLKK svetainės lankytojai už pyst, o 2010 m. populiariausiais veiksmažodžiais išrinkti – emigravome, dejavome, tikėjome.
Taigi Metų žodžio rinkimai sugrįžo po aštuonerių metų, juos surengė Lietuvių kalbos draugija ir „Lietuvos žinios“, bendradarbiaudami su Lietuvių kalbos institutu.
„Pasirodo, Lietuvoje yra žmonių, kurie mėgta kurti žodžius ir posakius. Mums teko pasijuokti iš klaipėdiečio Gintaro Grajausko komentaro, kai iš vienos korektūros klaidos gali atsirasti toks posakis: „Po mirties geri žmonės keliaus į rojų, blogi žmonės į pragarą, o durni į skaityklą“. Lektorė pasakojo, kad nepakliuvo tokie žodžiai, kurie nepaplito visuomenėje, ir, ko gero, nebūtų etiška, kad iš vieno žmogaus pavardės pasidarytume metų ženklą – pavyzdžiui, urbšizmas (iš viešai ištartos Urbšio pavardės) arba maldakeikūnė (iš seimūnė Maldeikienė). Pasak lektorės, nepakliuvo ir tokie žodžiai, kaip labanaktukas ar pasilabinkime.
Pasak R. Urnėžiūtės, buvo siūlomi prekybininkų žodžiai – pavyzdžiui, ormaišis (oro gultas), tėveliai ir seneliai siūlė vaikų sugalvotus žodžius – šmurkštas (kapišonas), arba vienos šeimos sugalvotas žodis banguotukas (greičio mažinimo kalnelis).
Anot viešnios, žmonės buvo pastabūs ir reiklūs – buvo siūlomi žodžiai vytininkai ir bunkerininkai (pagal nuomonių pasidalinimą, kas turi stovėti Lukiškių aikštėje).
Pasitaikė ir daugiau pašaipių žodžių – verygininkai, verygizacija, verygmetis (ministro Aurelijaus Verygos vadovaujamos Sveikatos ministerijos pastangos riboti alkoholio prekybą).
„Mums buvo visgi svarbu, kad valstybėje būtų tiesos ir sąžiningumo. Prieš metus laiko, kai profesorius Liudas Mažylis Vokietijos archyvuose rado Vasario 16-osios aktą, o viena įmonė tarsi davė premiją, tarsi... Tai L. Mažylis savo Facebook paskyroje rėžė: „Civilizuotuose kraštuose tautos relikvijomis neprekiaujama.“ Ir dar. Jei mes norime pasiekti, kad nenusirašinėtų mokiniai, tai turėtume pasiekti, kad nenusirašinėtų profesoriai. Prof Algirdas Avižienis apie Petro Baršausko plagiatą pasakė: „viskas aišku, jei moki skaityti“, – pasakojo lektorė.
„Pasižiūrėkime, kaip atrodė tie ryškiausių žodžių ir posakių 20-kai. Jau sakiau, kad Metų žodis yra ženklas, atspindys, žvelgdami į tuos žodžius, matome save. Tie žodžiai pasako šiek tiek apie mus“, – sakė viešnia ir pridūrė, kad balsavo komisija ir visuomenė (3792 asmenys). Buvo pasiūlyta 70 žodžių ir 52 posakiai.
Kaip jau buvo skelbta „Drauge“, internetiniame balsavime daugiausia balsų gavo žodis švaistuomenė (ką nors švaistanti bendruomenė), kurį sukūrė reklamos agentūra „New!“ ir išopuliarino „Ežio“ paslaugų reklamoje. Beje, komisija daugiausiai balsų atidavė žodžiui nuošliauža. Antroje vietoje liko žodis gandragalvis, trečiojoje vietoje liko socialinių tinklų jausmažodį įvardijantis patiktukas (angl. „like“).
Ir komisija, ir visuomenė vieningai išrinko Metų posakį laikausi kaip... Gedimino kalnas, kurį pasiūlė Giedrė Bulgakovienė iš Alytaus. Antroji vieta internetiniuose Metų posakio rinkimuose atiteko Liudo Mažylio linkėjimui švęskime Lietuvą, švęskime džiugiai, švęskime ilgai. Trečiojoje vietoje liko frazė baikit, nemanau (Audronė Pitrėnienė).
Kaip sakė po susitikimo viena dalyvė, reikia užnorinti žmones kalbėti švaria, gražia, gryna gimtąja kalba. O viešnia R. Urnėžiūtė pakvietė visus dalyvauti jau 2018 m. Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt