Masiškiausia dezinformacinė sukčių ataka Lietuvoje – suvilioti bandė daugiau kaip 7,5 mln. kartų

code-4333398-960-720
Lietuva
Pixabay.com nuotr.
Etaplius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.LT

Šiais metais interneto sukčių pradėta ataka, kuria bandoma išvilioti gyventojų pinigus, pasinaudojant žinomų portalų, žmonių vardais ir „Ignitis“ pavadinimu, toliau plinta ir jau tapo masiškiausia iki šiol vykdyta dezinformacijos bei finansinio sukčiavimo ataka Lietuvoje. Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ skaičiuoja, kad iki spalio vidurio socialiniuose tinkluose nusikaltėlių žinutės buvo ištransliuotos daugiau kaip 7,5 mln. kartų, ir perspėja gyventojus likti atsargiems.

„Tai – iki šiol didžiausio masto mums žinoma dezinformacinė ir finansinio sukčiavimo ataka. Apgauti gyventojus sukčiai siekia kurdami netikras naujienų svetaines ir kviesdami žmones greitai pralobti, investavus į iš tiesų neegzistuojančias investavimo platformas, kurias pristato neva kaip „Ignitis grupės“ ar kitos įmonės. Šis atvejis – sudėtingos atakos pavyzdys, kai apgaulės schemose taikomi socialinės inžinerijos, dezinformacijos ir manipuliacijos metodai, tačiau šiuo atveju neramina jos agresyvumas ir rekordiniai mastai“, – sako „Debunk.org“ vadovas ir dezinformacijos analizės ekspertas Viktoras Daukšas.

Kaip veikia sukčiai?

Šios atakos tyrimą atlikę „Debunk.org“ aptiko net 93 netikras paskyras „Facebook“ socialiniame tinkle, kurias sukčiai naudojo dezinformacijai ir klaidinančiam turiniui skleisti. Dauguma jų bando apsimesti žiniasklaidos kanalais LRT, LNK, „Delfi“, „InfoTV“ arba „Ignitis“ ar „Orlen Lietuva“ įmonėmis.

Per sukurtus apsimetėliškus profilius sukčiai skelbia ir intensyviai reklamuoja netikras naujienas su skandalingomis antraštėmis. Kad sudomintų vartotoją, remiamasi rezonansiniais įvykiais. Pavyzdžiui, istorijomis, kai Neryje, kaip įtariama, motina nuskandino dvi dukras arba kai sostinėje dingo penkiolikmetis. Taip pat naudojamasi gerai žinomų žmonių vardais ir įmonių pavadinimais – nuo LR Prezidento, Andriaus Tapino ir Marijono Mikutavičiaus iki „Ignitis grupės“ ir jos vadovo Dariaus Maikštėno.

Nieko neįtariantys vartotojai, susidomėję įraše pateikiama „naujiena“, nukreipiami į svetainę, kuri atrodo it „Delfi“, LRT, LNK ar kitas žinomas naujienų kanalas, bet iš tiesų yra tik jo klastotė. Čia pateikiamame straipsnyje aprašomas neva lengvas būdas gyventojui užsidirbti pinigų investuojant. Suvilioti vartotojai galiausiai nukreipiami į „Ignitis“ svetainės imitaciją, kurioje pateikiamas melagingas pasiūlymas, investavus nedidelę sumą, uždirbti po 200 tūkst. Eur per metus. Svetainėje vartotojo prašoma įvesti savo banko duomenis ir tokiu būdu sukčiai įgauna prieigą prie gyventojo sąskaitų bei gali pasisavinti lėšas.

Gyventojų klaidinimui mestos didelės pajėgos

Ekspertų vertinimu, ši sukčių ataka yra gerai suplanuota ir parengta, buvo įdėta daug pastangų, sukurtos identiškos naujienų portalų kopijos. Taip pat veikiama smūginiu būdu – greitai ir intensyviai reklamuojami klaidinantys, melagingi įrašai.

„Debunk.org“ tyrimas atskleidė, kad iki spalio vidurio socialiniuose įrašuose buvo paleisti daugiau kaip 568 reklamuojami įrašai, kurie transliuoti milijonus kartų ne tik „Facebook“ socialiniame tinkle, bet ir per „Instagram“ bei „Messenger“ platformas.

Vien apgaulingai pasinaudojant „Ignitis“ vardu, buvo sukurta mažiausiai 14 netikrų paskyrų „Facebook“, iš kurių buvo leidžiamos 22 melagingos reklamos, o bendrai su „Ignitis“ vardu buvo ištransliuotos net 122 reklamos, kurios parodytos 1,33 mln. kartų. „Debunk.org“ duomenimis, šias reklamas jau pamatė apie pusė Lietuvos „Facebook“ vartotojų, o vienam žmogui jos vidutiniškai buvo parodytos apie tris kartus.

Šios atakos mastai, anot ekspertų, rodo, kad nusikaltėliams pavyksta apgauti dalį gyventojų – antraip pastangos jau būtų nuslopusios. Be to, „Debunk.org“ pastebi, kad ataka ne tik tęsiama, bet jau peržengė ir Lietuvos ribas – žinutės rengiamos ir rusų, latvių, lenkų, čekų, vokiečių ir olandų kalbomis, imituojami ir kitų šalių žiniasklaidos kanalai, pavyzdžiui, Estijos nacionalinio transliuotojo ERR ar laikraščio „Eesti Päevaleht“.

Į ką atkreipti dėmesį gyventojams

Siekdami apsisaugoti nuo dezinformacijos ir finansinių sukčių atakų, gyventojai turėtų atidžiai vertinti socialiniuose tinkluose matomą turinį bei pasitikrinti, ar jis nėra klastotė.

Norint atskirti tikrą svetainę nuo fiktyvios, pirmiausia ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į interneto svetainės adresą: sukčiai labai dažnai bando sukurti tokius adresus, kurie atrodytų panašūs į tikrus. Pavyzdžiui, adrese naudojamas žinomos svetainės pavadinimas, bet yra padaroma sunkiai pastebima klaida, pakeičiama galūnė, prirašomi papildomi žodžiai. Tai išduoda, kad svetainė iš tiesų yra klastotė ir gali būti naudojama dezinformacijos ar finansinio sukčiavimo tikslais.

Socialiniuose tinkluose ekspertai vartotojams taip pat pataria paanalizuoti skandalingas naujienas skleidžiančių autorių profilius. Paprastai jie būna šviežiai sukurti, neturi sekėjų, įrašų istorijos – ir tai jau yra rimtas signalas, kad profilis yra netikras ir sukurtas sukčiavimo ar dezinformacijos skleidimo tikslais. Pastebėjus tokius profilius, gyventojai taip pat gali apie juos pranešti „Debunk.org“.