Martyno Liudviko Rėzos vardo premija peržengė Lietuvos ribas

Klaipėda

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

113619

Vienuoliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija peržengė ne tik Neringos, bet ir Lietuvos ribas. Tai pažymėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, sveikindamas premijos laureatę prof. dr. Ruthą Leiserowitz.

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu vienuoliktoji premija prof. dr. Ruth`ai Leiserowitz skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą mokslinėje tiriamojoje ir kultūros puoselėjimo veikloje. Premija prof. dr. R. Leiserowitz skirta Thomo Manno kultūros centro teikimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui.

Prof. dr. R. Leiserowitz mokslinė ir kultūrinė veikla jau tris dešimtmečius yra susijusi su Neringa ir miesto garsinimu tarptautinėje arenoje. 1995-aisiais Nidoje įsteigus Thomo Manno kultūros centrą, prof. dr. R.Leiserowitz tapo viena pirmųjų centro darbuotojų (1996-1999). Nuo 2009-ųjų R. Ruth Leiserowitz yra tarptautinio kuratoriumo, kuruojančio Thomo Manno kultūros centro veiklą, pirmininkė. Per šį laikotarpį surengta 13 tarptautinių Thomo Manno festivalių. Laureatė yra pagrindinis asmuo, suformuluojantis festivalio temas. Taip pat ir šių metų – „Orų ženklai“ iš trijų metų ciklo „Kultūros kraštovaizdžiai“.

„Lietuvių skaitytojui Ruth Kibelka-Leiserowitz pirmiausia tapo žinoma dėl jos 9-ajame XX amžiaus dešimtmetyje vykdyto tyrimo apie vaikų iš Rytprūsių tragiškus likimus pokaryje ir pagal surinktą medžiagą parengtos studijos „Vilko vaikai“. Ne kiekvienam kūrėjui pasiseka, kad jų tyrimų rezultatai tampa monografijomis, dokumentiniais filmais, parodomis. Ruth mokslinio darbo dėka tragiškas rytų Prūsijos žmonių likimas tapo geriau žinomas ir mūsų amžininkams. Jau tris dešimtmečius Ruth Leiserowitz nagrinėja ne tik šio krašto pokario istoriją, bet ir daugelį kitų Rytų Prūsijos, Kaliningrado srities, Klaipėdos miesto ir krašto temų turtingo kultūrinio klodo problematiką“, - laureatę pristatė Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė.

Visas daugelio dešimtmečių profesorės darbas nugulė į šešias individualias ir keturias kolektyvines monografijas. Ji taip pat yra keturių mokslinių darbų sudarytoja, daugiau nei 60 mokslinių straipsnių, recenzijų, plačiajai visuomenei skirtų straipsnių autorė. Šiuo metu profesorė dėsto Humbolto universitete Berlyne. Nuo 2009 metų iki šiandien prof. dr. Ruth`ai Leiserowitz eina Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2014-aisiais metais profesorė buvo apdovanota Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko Vokietijos Federacinės Respublikos ordinu už ypatingus nuopelnus.

Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis pasidžiaugė, kad visus vienuolika kartų premija įteikta tikrai labiausiai jos nusipelniusiems – asmenims, keliantiems pačios premijos vertę.

„Šiandien Martyno Liudviko Rėzos vardo premija užsiaugino sparnus ir paliko Lietuvos teritoriją. Ji išskrenda ir garsina Neringą“, - Juodkrantės bažnyčioje vykusių iškilmių metu kalbėjo Neringos savivaldybės meras D. Jasaitis.

Gražus sutapimas, kad žinia apie skiriamą premiją prof. dr. R. Leiserowitz pasiekė būnant Vokietijoje ir diskutuojant apie Kuršių nerijos istorijos aspektus. Kaip tik tuo metu buvo aptariamas Nijolės Strakauskaitės knygos apie Juodkrantės kurorto istoriją vokiškojo leidimo tekstas.

„Ne vieną leidinį apie Kuršių nerijos istoriją man teko redaguoti per praėjusius metus, dėka Neringos muziejaus darbo. Mane labai džiugina šis faktas, kad yra ką redaguoti, kad yra ką išleisti, prie ko dirbti. Džiaugiuosi, kad ši premija įpareigoja tolimesnei veiklai. Norėčiau padėkoti visiems bendražygiams –Vitalijai Jonušienei ir Linai Motuzienei, Onai Narbutienei, Vytautei Markeliūnienei, Nijolei Strakauskaitei, Raimondai Meyer. Thomo Manno kultūros centro sėkmė yra didelė kolektyvinė sėkmė ir yra bendras kūrinys“, - pažymėjo prof. dr. R. Leiserowitz, savo kalbą papildžiusi refleksija apie savo ir Martyno Liudviko Rėzos santykį su Kuršių nerija.

Premijos teikimo iškilmių metu paminėtos 244-osios Martyno Liudviko Rėzos gimimo metinės.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt