Marse rasta daugiau gyvybei reikalingų „statybos blokų“

NASA robotas Marse 3,5 mlrd. metų senumo uolienose aptiko daugiau gyvybei reikalingų „statybos blokų“ – kol kas sudėtingiausių ten aptiktų organinių medžiagų, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai.

Nepilotuojamas marsaeigis „Curiosity“ taip pat randa vis daugiau įrodymų apie sezonines metano Marse variacijas, rodančias, kad šių dujų šaltinis tikriausiai yra pati planeta ar galbūt jos gruntinis vanduo.

Nors ir nėra tiesioginis gyvybės įrodymas, gręžiant Marso Gale'o (Geilo) krateryje paimti junginiai yra kol kas įvairiausias rinkinys, paimtas nuo Raudonosios planetos paviršiaus po marsaeigio nusileidimo 2012 metais, sako ekspertai.

„Tai reikšmingas proveržis, nes jis reiškia, kad vienose nepalankiausių terpių Marse yra išlikę organinių medžiagų“, – sakė dviejų straipsnių mokslo žurnale „Science“ pagrindinė autorė Jennifer Eigenbrode (Dženifer Eigenbrod), NASA Goddardo (Godardo) kosminių skrydžių centro astrobiologė.

„Ir galbūt galime rasti dar geriau išsilaikiusių dalykų, turinčių gyvybės paliktų pėdsakų“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

NASA marsaeigis ir anksčiau rado Marse organinių medžiagų. Apie mažesnio masto atradimą buvo paskelbta 2014 metais.

„Tai pirmas iš tikrųjų patikimas radinys“, – naujienų agentūrai AFP sakė bendraautorius Sanjeevas Gupta (Sandživas Gupta), Žemės mokslų profesorius iš Londono Imperijos koledžo.

„Ši nauja studija su tam tikromis detalėmis atskleidžia ... sudėtingus ir įvairius organinius junginius nuosėdinėse uolienose. Tai nereiškia gyvybės, bet organiniai junginiai yra gyvybės statybos blokai. Pirmą kartą aptikome tokį įvairų tokių dalykų rinkinį“, – pridūrė jis.

Raktas nuo „didesnio dalyko“

Minimi junginiai galėjo atkeliauti su kokiu nors meteoritu arba gali būti iš geologinių darinių, panašių į anglį ir juoduosius skalūnus Žemėje, ar palikti kažkokios gyvybės formos, sakė J. Eigenbrode.

Tikslus jų šaltinis vis dar yra paslaptis.

„Aptikome kažkokio didesnio dalyko nuotrupų“, – sakė J. Eigenbrode.

Pavyzdžiai buvo paimti iš Sharpo (Šarpo) kalno Gale'o krateryje papėdės. Pats krateris, kaip manoma, anksčiau buvo Marso ežeras.

„Tai gera vieta gyvybei, ... jei ji kada nors egzistavo Marse“, – nurodė astrobiologė.

Uolienos argilito buvo paimta iš 5 cm storio paviršinio sluoksnio. Pavyzdžiai buvo kaitinami marsaeigio miniatiūrinėje analizės laboratorijoje.

Prancūzų gamybos prietaisas parodė ten esant „kelias organines molekules ir nestabilius junginius, primenančius Žemėje randamas organinių medžiagų turtingas nuosėdines uolienas, įskaitant: tiofeną, 2-metiltiofeną ir 3-metiltiofeną, metantiolį ir dimetilsulfidą“, rašoma minėtame žurnale.

Metano tyrimai

Kitame „Science“ straipsnyje pateikiama naujų detalių apie metano Marse šaltinį. Metano, paprasčiausių organinių molekulių, kiekis Marse labai kinta priklausomai nuo sezono.

Metano koncentracija svyruoja „nuo 0,24 iki 0,65 ppb (milijardinių dalių)", o jos „pikas būna baigiantis vasarai Šiaurės pusrutulyje“, rašoma straipsnyje, parengtame remiantis per trejus metus surinktais duomenimis.

Metano Marse šaltinis vis dar nėra aiškus, bet jo gali būti sukaupta įšalusiame sluoksnyje po planetos paviršiumi, klatratuose (kietafaziuose molekulių agregatuose) vandens pagrindu, nurodo mokslininkai.

„Abu šie atradimai yra astrobiologijos proveržiai“, – žurnalo komentare rašė Inge Loes ten Kate (Ingė Lus ten Katė) iš Tiubingeno universiteto Vokietijoje.

„Organinių molekulių ir metano aptikimas Marse turi didelių padarinių, kalbant apie potencialią praeities gyvybę Marse“, – sakė ji.

„Curiosity“ pademonstravo, kad sąlygos Gale'o krateryje prieš maždaug 3,5 mlrd. metų buvo tinkamos gyvybei ir panašios į ankstyvąsias sąlygas Žemėje, kur maždaug tuo metu atsirado gyvybė.

„Klausimas, ar Marse galėjo atsirasti arba egzistuoti gyvybė, yra daug tinkamesnis dabar, kai žinome, kad tuo laiku jo paviršiuje buvo organinių molekulių“, – pažymėjo I. Loes ten Kate.

Kitos misijos

Kaip sakė Arizonos valstijos universiteto profesorius Arielis Anbaras, 2009–2015 metais vadovavęs NASA finansuotai universiteto astrobiologijos programai, šis darbas neabejotinai svarbus daugeliu aspektų.

Juo „apibrėžiama, kaip kitu Marso tyrinėjimų etapu bus užduodami klausimai ir ieškoma atsakymų“, elektroniniame laiške AFP rašė A. Anbaras, minimuose tyrimuose nedalyvavęs.

Mokslininkai viliasi gyvybės ženklų Marse paieškas išplėsti su europiečių ir rusų marsaeigiu „ExoMars“. Šis ant Raudonosios planetos turi nutūpti 2021 metais.

Jis turės galimybę į gruntą įsigręžti dar giliau, iki 2 m gylio.

NASA taip pat rengiasi 2020 metais nutupdyti Marse naują marsaeigį. Jis turėtų išgręžti kernų (uolienos stulpelių), kurie bus atidėti galimam paėmimui ateityje ir parskraidinimui į Žemę.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.