Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“

Marijampolė

Ričardo Pasiliausko nuotr., "Suvalkietis"

Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt

42328

Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad tai bendras projektas – Marijampolės meno mokyklos, Dramos teatro ir „Šv. Jurgio meno sezono“. Bet vis dėlto Meno mokykla, reikia pripažinti, daugiausia prisidėjo, kad gegužės 27-ąją įvyktų ši išskirtinė premjera, o kartu tai yra ir antras „Šv. Jurgio meno sezono“ programos koncertas. Dar kartą „Paukštė“ parodyta ir gegužės 29 dieną.

Foto galerija:

Premjera pavyko

Vaidino: Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius (Vaikai), Ugnė Stankūnaitė (Šviesa), Paulina Statkevičiūtė (Naktis), Dominykas Butkus, Rokas Liaukus (Laikas), Lukrecija Kalinauskaitė (Malonumai), Saulė Dobrovolskė (Ligos). Muzikantai – Povilas Stonkus ir Kasparas Šerpytis. Šokėjų grupę sudarė Meno mokyklos Choreografijos skyriaus 7 klasės mokiniai. Taip pat buvo du Meno mokyklos chorai: 1–2 klasių ir chorinio dainavimo dalyko jaunių.

Idėjos autorius Edmundas Seilius, meno vadovė Daiva Žardeckienė, režisierė Milda Mažėtytė-Antanauskienė, scenografija Eriko Druskino, choreografijos autorė Daina Misiukevičienė, choro vadovės Loreta Dambauskienė ir D. Žardeckienė.

Teatro fojė buvo eksponuojami Meno mokyklos mokinių dailės darbai, o žiūrovus čia sutiko pedagogo Arūno Šerpyčio su mokiniais atliekamos jo kurtos aranžuotės miuziklo temomis.

Spektaklis sulaukė didelio susidomėjimo, teko girdėti, kad dėl kvietimų žiūrovai net pešėsi. Norisi tikėti, kad toks įspūdingas pasirodymas, didelio darbo rezultatas nebus pamirštas ir dar ne vieną kartą parodytas Marijampolėje, o gal ir kitur. To labai tikisi ir idėjos sumanytojas E. Seilius, sakęs: „Prašiau dramos teatro direktoriaus ir meno mokyklos direktorės: jei tik bus galimybė – rodykite vėl, nes visi to nori – ir artistai, ir žiūrovai.“

Repetuoti pradėta pernai lapkritį

Meno vadovė Daiva Žardeckienė, kuriai, ko gero, teko didžiausias darbo krūvis – paruošti jaunuosius atlikėjus, sakė, kad repetuoti pradėta dar pernai lapkritį. „Pradžioje surengėme atranką solinėms partijoms. Kvietėme ne tik meno mokyklos, bet ir iš miesto mokyklų dainuojantį jaunimą“, – sakė ji. Du solistai atėjo iš Šv. Cecilijos gimnazijos – Saulė Dobrovolskė (Ligos) ir Rokas Liaukus (Laikas), o pagrindinio vaidmens atlikėjas Dominykas Butkus irgi buvęs šios gimnazijos mokinys (dabar Rygiškių Jono gimnazijoje).

„Solistai išmoko visas partijas nuo pradžios iki galo, nes keitėme vaidmenis, žiūrėjome, kas tiktų pagal charakterį. Repetavome tikrai daug. Štai 1–2 klasių choras tik šiais metais pradėjęs dainuoti, – pasakojo D. Žardeckienė paminėjusi, kad pradžioje buvo daug skeptiškų nuomonių iš pedagogų ir tėvų. – Tai pirmas toks projektas. Meno mokyklos istorijoje to nebuvo, o ir kitose mokyklos, kiek aš dirbu, nedaryta nieko panašaus. Galvojome įtraukti ir muzikuojančius vaikus, bet kompozitorius L. Vilkončius patarė to nedaryti, nes labai sudėtinga.“

Mokytoja neslepia, kad tai buvo iššūkis. „Prieš kelis mėnesius sakiau, kad jau pakaks, bet kai pavyksta, norisi dar ir dar“, – sakė pedagogė.

Beprotiška idėja įgyvendinta

Į „Šv. Jurgio meno sezono“, vykstančio jau ketvirtus metus, programą miuziklas įtrauktas todėl, kad tai Edmundo Seiliaus sumanymas, skirtas regiono vaikams ir jaunimui. E. Seilius papasakojo, kad ši idėja pradžioje daugeliui atrodė beprotiška. „Teko susidurti su pedagogų priešiškumu, net kenkimu tų, kurie nenorėjo prisidėti, bet graži idėja buvo įgyvendinta. Pamatėme, kiek daug gabių vaikų yra. O jie suprato, kad teatras – kaip ledkalnis: matome scenoje tik viršūnę, o po ja slypi daug valandų darbo, net nusivylimų. Dėkoju visiems pedagogams, turėtume jiems skirti premijas, pagerbti, padėkoti.“

Meno mokyklą įtraukti į „Šv. Jurgio meno sezono“ programą norėta todėl, kad būtent ji būtų mieste tas pradinis kultūros šaltinis. „Turime puoselėti, remti meno mokyklą, tai turi būti superkokybiškas židinys, nes į ją remiasi visos kultūros šaknys regione. Būtina, kad ją matytų miestas, pamatytų tėvai, nebijotų atvesti vaikus, o vaikai pajustų, kad gali vaidinti, dainuoti. Vaikai daug dirbo. Ir čia yra tikra opera, o ne pabėgiojimas pagal įrašą. Žinau, kad kai kurie labai bijojo, bet norėjo vaidinti ir įveikė save, padainavo labai gerai.“

E. Seilius turi dar didesnių planų ateičiai, ir ne tik miestui, bet visam regionui. Pasak jo, svarbiausia – pritarimas, o ne vien pinigai.

Maži vaikai – filosofai

Kompozitorius Laimis Vilkončius buvo labai patenkintas kvietimu pasižiūrėti šią premjerą. Pasak jo, buvo daug atradimų. Anksčiau matytieji buvę teatriniai variantai, o Marijampolėje vyksmas teatro scenoje, apšvietimas, kitos teatro priemonės labai gražiai nuspalvino pasirodymą.

„Įspūdžiai tikrai neblogi. Buvo stipri choreografija. Kitos stačiusios mokyklos neturėjo šokėjų. O premjera įvyko 2005 metais Vilniuje. Ši operėlė vaikams parašyta vienos mokyklos užsakymu, skirta vaikams be specialaus pasirengimo, todėl dainavimas unisoninis. Tiesa, Marijampolėje pirmą kartą buvo padarytas daugiabalsiškumas – man labai patiko.“

Kaip sakė muzikos autorius, pagrindinė operėlės vaikams ar gal net baleto-operos mintis ta, kad pats laimės paukštės paieškų procesas jau yra laimė. Morisas Meterlinkas, pjesės „Žydroji paukštė“ autorius, teigė, kad ne laimės paukštės suradimas ir sugavimas yra tikslas, tad neturime nusivilti, jeigu jos nerandame. „Kai ji sugaunama, nustoja spindėti, tampa paprasta višta“, – sakė L. Vilkončius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt