Manoma, kad Rusijai įšaldytą turtą būtų galima grąžinti mainais į kompensacijas Ukrainai

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Vakarų įšaldytą Rusijos turtą būtų galima grąžinti mainais į Maskvos kompensacijas Ukrainai.

Taip jis kalbėjo pirmadienį Briuselyje prieš Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdį.

„Mūsų analizė rodo, kad Rusija ir toliau pažeidinėja tarptautinę teisę, reiškia, kad tarptautinė bendruomenė turi taikyti kontrpriemones, (...) jos turi būti su sąlygomis“, – sakė K. Budrys.

„Tos sąlygos būtų tokios. Jeigu Rusija kompensuos Ukrainai patirtus nuostolius, išmokės reparacijas, tokiomis sąlygomis mes galėsime Rusijai įšaldytą turtą ir atiduoti. Jeigu Rusija to nepadarys, tuomet tai sumai, kurios nekompensuos Ukrainai, mes galėsime naudoti iš užšaldyto turto“, – kalbėjo jis.

Sausio pradžioje ES išmokėjo pirmąją dalį Didžiojo septyneto (G-7) paskolos Ukrainai, kuri turės būti grąžinta pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto. Ši išmoka siekė 3 mlrd. eurų. 

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 229 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.

Bendrijos užsienio reikalų ministrai į tarybos posėdį susirinko Vengrijai grasinant blokuoti bandymus pratęsti ES sankcijas Rusijai.

Nuo 2022-ųjų Bendrija Rusijai paskelbė 15 sankcijų paketų. 27 ES narės iki sausio 31-osios turi priimti vieningą sprendimą dėl priemonių pratęsimo, šis klausimas įtrauktas į susitikimo darbotvarkę.

K. Budrys teigė, esąs „optimistiškai nusiteikęs šiandienos atžvilgiu“.

„Man atrodo, kad veiksnys buvo ne vienas, bet tai, kad kažkas apsiskaičiavo dėl busimos Jungtinių Valstijų (JAV) administracijos sprendimo ir pozicijos bendrai Rusijos atžvilgiu yra akivaizdus. Manė, kad greita taika naujai administracijai reikš greitus sprendimus, Ukrainos nuvedimą prie stalo. Tos pirmosios žinutės iš prezidento Trumpo buvo apie tai, kad Rusijai spaudimas tęsis jeigu neieškos nuolaidų iš savo pusės“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasaulio lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), spaudžia Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą.

Praėjusią savaitę D. Trumpas televizijai „Fox News“ sakė, kad Maskvai bus taikomi didžiuliai muitai ir mokesčiai bei plataus masto sankcijos, jei ji greitai nebaigs karo.

„Man atrodo, kad kai kas Europoje perskaitė tą žinią ir šiek tiek pakoregavo savo pozicij, dėl to, kad sprendimas netęsti sankcijų reikštų, kad mūsų visas sankcijų statinys pradeda byrėti“, – akcentavo K. Budrys.

Vengrija – viena artimiausių D. Trumpo sąjungininkių ES – anksčiau teigė, kad prieš pratęsdama sankcijas nori susipažinti su Vašingtono pozicija po D. Trumpo inauguracijos.

Praėjusią savaitę D. Trumpas pavedė savo specialiajam pasiuntiniui Ukrainai ir Rusijai, atsargos generolui leitenantui Keithui Kelloggui (Kitui Kelogui) per 100 dienų užbaigti karą Ukrainoje.

Apie tai pranešęs JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ rašė, kad K. Kelloggas turi planą, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, bet derybas kontroliuos prezidentas.

K. Budrys minėtus teiginius vadino signalu tiek Ukrainai, tiek Rusijai, tiek ES.

„Kaip ir su visais signalais iš Amerikos, man atrodo, pagrindinė taisyklė yra palaukime konkrečių žingsnių, ėjimų ir tada matysime kur link viskas juda. Tai, kad nėra labai greitas sprendimas, yra irgi geras signalas“, – sakė užsienio reikalų ministras.