Maisto atliekų rūšiavimas. Kaip sekasi biržiečiams?

Biržai

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras

Nuo šių metų sausio 1 dienos Panevėžio, Biržų, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse išplėstas maisto atliekoms skirtų bendro ir individualaus naudojimo priemonių tinklas – pradėtas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas visose gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkstančiai gyventojų.

Naujasis atliekų rūšiavimas sukėlė daug prieštaringų nuomonių ir vertinimų. Vieni artėjančią naują rūšiavimo tvarką priėmė, kaip naudingą ir būtiną įprotį (jau ganėtinai seniai susiformavusį kitose Europos šalyse), kiti – kaip neįveikiamą iššūkį, iš šalies primestą reikalavimą.
Visgi šiandien jau galime apžvelgti, kaip mums sekasi tai daryti. Savivaldybės teritorijoje surinktų maisto atliekų žymus padidėjimas rodo, kad maisto rūšiavimo įpročiai sparčiai formuojasi, gyventojai nusiteikę motyvuotiems veiksmams. Biržų rajono savivaldybėje per 2024 m. sausio-gegužės mėn. surinkta 83 t daugiau maisto atliekų nei per tą patį laikotarpį 2023 m. Pozityviai nuteikia kiekvieną mėnsį didėjantis gyventojų išstumiamų maisto atliekų konteinerių skaičius. Pastebėję ir įvertinę gerąją kaimynų patirtį, apie maisto atliekų rūšiavimo priemonių poreikį praneša biržiečiai, pradžioje į šios atliekų rūšies tvarkymą žiūrėję skeptiškai.

Dauguma gyventojų jau įsisąmonino maisto atliekų rūšiavimo reikalavimus, bei laikosi pateiktų rekomendacijų – į maisto atliekoms skirtą kibirėlį įdeda paprastą plastikinį, popierinį ar kompostuojamą ir biologiškai suyrantį maišelį bei išmeta į maisto rūšiavimui skirtą konteinerį tinkamas atliekas. Tai, kad žinių dar šiek tiek trūksta ir daliai gyventojų rūšiavimas vis dar kelia keblumų, rodo nuolat atliekami maisto atliekų sudėties (morfologiniai) tyrimai. Maisto likučiai stiklinėse, plastikinėse ar kitose nesuyrančiose pakuotėse, kitos netinkamos atliekos randamos tiek individualus, tiek bendro naudojimo konteineriuose.

Netinkamos atliekos, rastos maisto atliekoms skirtuose konteineriuose

Nors informacijos apie atliekų tvarkymą gausu, o rūšiavimas yra tikrai labai nesudėtinga veikla, kuria kiekvienas gali prisidėti prie atsakingo vartojimo, vis dėl to teisingas atliekų išrūšiavimas dar netapo visų gyventojų įpročiu. Tad dar kartą primename, kad į maisto atliekų konteinerius reikia ir galima mesti duonos ir kitų kepinių likučius, kiaušinių lukštus, riešutų kevalus, mėsos, žuvies, pieno bei kitų maisto produktų likučius, vaisių bei daržovių likučius (pvz., bulvių lupenas, bananų, įvairių vaisių žieves), taip pat arbatos tirščius bei pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, riebalais ir kitais maisto produktais suteptą popierių (išskyrus pakuotes), servetėles ir popierinius rankšluosčius, kambarinius augalus ir jų dalis. Į šiuos konteinerius galima mesti ir sodo atliekas. Šiai kategorijai priskiriami: medžių ir krūmų šakos, žievė, gėlės, derliaus likučiai, nukritę vaisiai, uogos, gyvatvorių kirpimo atliekos, lapai, žolė po vejos pjovimo, neapdorotos medienos pjuvenos.
Į maisto atliekų konteinerius negalima išpilti skysto maisto, mesti plastikinių, stiklinių ir metalinių pakuočių, plastiko, stiklo, metalo, virtuvinių kempinėlių ir šluosčių, žurnalų, laikraščių ir kitaip chemiškai apdoroto popieriaus, tabako gaminių, vaistų, pavojingų atliekų, higienos priemonių (sauskelnių, higieninių servetėlių ir kt.).

Maisto atliekos į konteinerius gali būti išmetamos plastikiniuose maišuose, kurie yra atskiriami ir perdirbami, popieriniuose maišeliuose arba be maišelių – tiesiog jas tiesiai išmetant į konteinerį. Atkreiptinas dėmesys, kad išmetus maisto atliekas maišeliuose, tampa ilgesnis jų irimo periodas, tuo pačiu ir susidarančių kvapų sklidimas į aplinką. O šaltuoju metų periodu, išmestos maisto atliekos maišeliuose neprišąla prie konteinerių sienelių, ir konteineriai lengviau ištuštinami.
Gyventojai neturėtų nerimauti dėl nepilnai užpildyto maisto atliekų konteinerio: net ir nepilnai užpildytus juos vežėjas ištuštins pagal nustatytą grafiką, atskiras mokestis nėra skaičiuojamas.
Atliekų rūšiavimas yra ne tik prasminga, bet ir efektyvi gamtosauginė veikla. Išrūšiuotos bei perdirbtos maisto atliekos nepateks į sąvartynus, nesukels aplinkai neigiamo poveikio, neišskirs į atmosferą 25 kartus stipresnių už anglies dioksidą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano, taps labai vertingu ištekliumi – elektros ir šilumos šaltiniu, aukštos kokybės kompostu.

Komposto gamyba Panevėžio regiono atliekų sąvartyne

Kiekvieno indėlis saugant aplinką ir mažinant taršą yra labai aktualus ir reikšmingas. Atliekų rūšiavimo svarbos supratimas, rūšiavimo integravimas į kasdienius įpročius yra esminiai žingsniai kuriant tvaresnį, švaresnį ir sveikesnį pasaulį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt