Maestro J. Domarkas: gyvybiškas balansavimas - viena iš varomųjų jėgų padaryti kažką geresnio

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

6215

Penktadienio vakarą šimtai kauniečių gamtos apsuptyje, prie Kauno marių, jachtklube, susirinks į tradiciniu tapusį, bet kasmet vis kitokį Pažaislio muzikos festivalio koncertą „Johann Strauss muzika ant vandens“. Jame su Kauno miesto simfoniniu orkestru pasirodys ir solistai Lina Dambrauskaitė ( sopranas) bei Andrius Apšega (baritonas). Diriguos visą savo gyvenimą muzikai paskyręs, 51-erius metus vyriausiuoju Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentu dirbęs maestro Juozas Domarkas. Šiemetinėje Pažaislio programoje kitų renginių su šio dirigento pasirodymu nenumatyta.

Koncerto išvakarėse naujienų agentūra ELTA dirigento J. Domarko paklausė, ar jis, per savo kūrybos metus dalyvavęs daugelyje muzikos festivalių Lietuvoje bei užsienyje, galėtų pasakyti, kuo nuo jų skiriasi tarptautinis Pažaislio festivalis?

- Pažaislio festivalis iš kitų pirmiausia išsiskiria savojo laiko apimtimi, koncertų skaičiumi ir labai didele jų geografija. Kiek dar galima surasti festivalių, kurie tęsiasi tris mėnesius? Manau, Lietuvoje tai tikrai nerasime, o užsienyje - gal vienoje ar kitoje šalyje jie rengiami, bet daugiausia būna tokių, kurie trunka iki poros savaičių.

- O kai koncertų geografija nemaža, kai Pažaislio festivalis nukeliauja ir į atokias Lietuvos vietas, tai ir žiūrovų ratas platesnis susidaro. Žinoma, šis festivalis įdomus ir programos įvairove, kurią sudaro ir gera muzika, ir puikūs atlikėjai.

- Kai kam gali kilti abejonių, ar klasikinę muziką atliekančiam simfoniniam orkestrui groti Štrausą solidu, ar tai nėra popsas, - kokia šiuo atveju būtų Jūsų nuomonė?

- Johano Štrauso muzikos nepavadinčiau popsu. Vis dėlto tai - klasikinė muzika. Ir labai sunki atlikti taip, kad būtų su skoniu intepretuota, pademonstruojant gerą lygį. Štrauso muzika - klasika, kilusi iš liaudies dainų, liaudies šokių, gerai žinomų vokiškai kalbančiose šalyse. Vienas iš tokių šokių buvo lendleris - rūmų salonų šokis, taip pat - ir aikščių...Vokiečių ir austrų šokis, šokamas poromis. Iš jo, aštuonioliktajam amžiui baigiantis, atsirado valsas...

Visa esmė, kaip Štrauso muzika atliekama. Labai svarbu ją atlikti taip, kad nepasidarytų popsu, beskonybe (va, koks geras lietuviškas žodis). Kad netaptų prasto skonio pavyzdžiu. O tai priklauso nuo atlikėjų.

- Tokiu atveju gal galėtumėte pagirti ar papeikti daugiau nei prieš dešimtmetį Kauno miesto savivaldybės įsteigtą ir pastaruoju metu tarptautiniais muzikos projektais garsėjantį orkestrą, su kuriuo koncertuosite prie Kauno marių?

- Esu žmogus, kuris neša didelį metų skaičių. Tiek dabar, tiek visada buvau reiklus sau bei kitiems. Nepaisant to, kad esu draugiškai nusiteikęs kolegų, partnerių atžvilgiu, bet nenoriu kalbėti kritiškai. Galiu tik padėkoti Kauno orkestrui, palinkėti jam gerų kūrybinių laimėjimų. Žinoma, pinigai niekam nepamaišo, ir jų galiu kiekvienam kūrėjui, menininkui palinkėti, kad nereikėtų ieškoti papildomų darbų, darbelių, o galėtų koncentruotis tik į muziką.

- Prasitarėt apie metų skaičių, kurių daugiau nei pusšimtį skyrėte Nacionaliniam orkestrui...

- Kaip vyriausiasis dirigentas - iš viso - 51-erius metus, bet aš su juo dar neatsisveikinau. Dirbu etatiniu dirigentu, vadinuosi Nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentu. Lietuvoje, kiek žinau, daugiau tokių garbės dirigentų nėra.

- Ar Lietuva vyrauja klasikinės muzikos, gerų orkestrų prasme savame regione, ar turi pranašumų prieš kitas Baltijos valstybes?

- Orkestras - muzikinis kolektyvas, kurio meistriškumas priklauso nuo kiekvieno jo nario lygio, nuo meistriškumo. Kaip ir operos teatro negali vertinti pagal choro ar orkestro lygį, jame pirmiausia vertinami solistai, dainininkai. Kiekvieno meistriškumas labai svarbus, jei nori bendro gero rezultato.

- Žvelgiant į regioną, tai Baltijos valstybės turi daug ką bendro. Panašūs istoriniai, okupaciniai laikotarpiai, sakyčiau, ir gyventojų skaičiai labiau panašūs nei nepanašūs, nors skirtumų yra. Žinoma, Lietuva gyventojų turi daugiau, dėl to ir mūsų kūrybinės pajėgos - daugmaž geresnės. Mene jau taip yra: kartais, būna, vienas kuris atsiplėšė, šauna į viršų, kitas atsilieka. Vyksta gyvybiškas balansavimas, kuris irgi yra viena iš varomųjų jėgų pasistengti padaryti kažką geresnio.

- Bet tai priklauso ir nuo sąlygų, ne tik nuo kūrėjų, kitaip menininkai (beje, kaip ir kitų profesijų atstovai) nebėgtų iš Lietuvos?

- Menas šiais laikais visame pasaulyje labai priklauso nuo pinigų. Jų reikia visiems. Pradedant mokyklomis, baigiant koncertų organizatoriais, gebančiais pritraukti geriausias kūrybines jėgas. Taip, bėga... Daugybė tų, kurie baigė mūsų muzikos mokyklas, išvažiuoja į kitas valstybes studijuoti, kur yra mielai priimami. Jie neretai pasilieka bei įsitvirtina tose valstybėse, kurios diktuoja kūrybos, meno madas. Žinoma, gaila, bet jaunas būdamas dažnas mūsų žmogus jau kreipiamas į emigraciją. Žino, vos tik baigs vidurinę muzikos mokyklą ir išvažiuos. Niekas šiais laikais to nedraudžia, bet, deja, niekas ir nestabdo...

Kalbėjosi Birutė Mačienė

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt