„Madingiausios“ – virškinimo sistemos ligos

Šiauliai

Igorovsyannykov nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

70087

Sergančiųjų virškinimo sistemos ligomis daugėja ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Anot gydytojos Danutės Bakštienės, dėl to stebėtis neturėtume. Spartus gyvenimo tempas, nereguliari mityba – šiuolaikinio žmogaus palydovai.

Virškinimo ligos vargina daugelį

Gastroezofaginis refliuksas – tai padidėjusio rūgštingumo liga. Gydytoja D. Bakštienė sako, jog pavalgius pajusti nemalonų, deginantį skausmą už krūtinkaulio pasitaiko dažnam. Tačiau kai tai ima trikdyti kasdienę veiklą, vertėtų susirūpinti.

Šios ligos klasikiniai simptomai: rėmuo, skausmas krūtinėje po duobute, raugėjimas, pykinimas. Gali pasireikšti ir netipinių požymių – balso pakimimas, kosčiojimas.

Sergant gastroezofaginiu refliuksu, rūgštis nuolat pakyla iš skrandžio į stemplę, joje ardo audinį ir ilgainiui tai sukelia rimtų pakitimų – erozijų, kurios yra paviršinės ir nepaliečia raumeninio audinio.

Pastaruoju metu rėmens graužimas vargina ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunimą. Beje, rėmenį gali sukelti kai kurių vaistų – salbutamolio, kalcio kanalų blokatorių ir pan. – nuolatinis vartojimas. Taip pat klimakterinis periodas dėl hormonų pakitimų, pašalinta tulžies pūslė, netgi stemplės išvarža ir pan.

Plačiai paplitęs sergamumas opalige, kuria sergant pagrindinis nusiskundimas – deginantis, graužiantis ar alkio skausmas epigastriumo srityje. Skausmas palengvėja, pavalgius ar išgėrus rūgštingumą mažinančių vaistų. Opos, išsidėsčiusios gleivinėje, gali būti iki kelių centimetrų dydžio. Dažniausia šios ligos priežastis – Helicobacter pylori infekcija, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip „Diclac“, „Prednisolon“, ilgalaikis vartojimas, besaikis rūkymas, nuolatinis alkoholio vartojimas.

Ne visi žmonės, kurių skrandyje tūno Helicobacter pylori bakterija, suserga. Dalis žmonių šias bakterijas savo organizme nešioja visą gyvenimą ir jokiais negalavimais nesiskundžia. Tai priklauso nuo imuninės sistemos atsparumo. Bakterija pasižymi puikiu sugebėjimu adaptuotis įvairiose terpėse, o rūgšti skrandžio terpė sudaro palankias sąlygas jos gyvybinei veiklai.

Opos gali kraujuoti. Tokiu atveju gali atsirasti vėmimas tamsiu krauju, panašiu į kavos tirščius, juodos išmatos, silpnumas ir kt. Kartais opos prasigraužia į greta esantį organą. Gyjant opoms, susidaro randų, dėl to susiaurėja žarna ar skrandis. Tuomet vargina vėmimas, mažėja kūno svoris. Skrandžio opos, skirtingai nei dvylikapirštės žarnos, gali suvėžėti.

Ne ką rečiau sergama dirgliosios žarnos sindromu. Tai funkcinė žarnyno liga, pasireiškianti pilvo skausmu, diskomfortu, sutrikusiu tuštinimusi – viduriavimu arba vidurių užkietėjimu. Dažniausiai nemalonūs simptomai vargina dieną, naktinių skausmų, esant dirgliosios žarnos sindromui, neturėtų būti. Šis sindromas pastaruoju metu sparčiai plinta tarp darbingo amžiaus žmonių, kurių kasdienybėje netrūksta streso bei įtampos.

Su liga sandėrio sudaryti nepavyks

Nors nuo minėtų ligų apsiginti skiriamas medikamentinis gydymas, tačiau, anot gydytojos, vaistais pakeisti nesveikos gyvensenos neįmanoma. Žmogus pats turi stengtis išvengti streso, reguliariai maitintis, dažniau rinktis aktyvų poilsį.

Gydytoja sako, kad, siekiant subalansuoti savo mitybą, atidėlioti „pradėsiu nuo pirmadienio ar po jubiliejinio gimtadienio“ nederėtų. Su liga, kad ji palauktų, sandėrio sudaryti nepavyks.

Žmogaus suvartojamame maiste neturi trūkti maistinių skaidulų, kurios skirstomos į dvi grupes – tirpias ir netirpias. Tirpios skaidulos, tirpdamos vandenyje, suformuoja į gelį panašią masę. Šios skaidulos žarnyne yra ten gyvenančių bakterijų maistas. Tirpių skaidulų apstu avižose, žirneliuose, pupelėse, vaisiuose, pomidoruose, troškintose daržovėse.

Netirpios skaidulos, kurių yra sėlenose, grūdų luobelėse, riešutuose, daugumoje daržovių, brinkdamos didina išmatų tūrį ir skatina žarnyno judesius. Tai palaiko savalaikį nesuvirškintų medžiagų pašalinimą iš organizmo.

Atsižvelgiant į mitybos racioną, itin svarbu kasdien rasti galimybę suvalgyti karšto maisto. Tai ypač aktualu jauname amžiuje. Bandelė su kava nėra karštas maistas. Netinka ir gazuoti gėrimai, kurie tik dar labiau padidina rūgšties koncentraciją ir bendrą rūgštingumą.

„Keisdami mitybos įpročius, pradėkite valgyti lėčiau, kruopščiai sukramtykite maistą, nepersivalgykite, nustokite valgyti prieš miegą, – žeria patarimų gydytoja. – Atsikratykite antsvorio, nes riebalinis audinys spaudžia skrandį.“

Šaltuoju metų laiku neapsiribokite vien tik lietuviškais vaisiais ir daržovėmis. Dažniau valgykite bananų, kurie turi būti ne visai sunokę. Obuoliai besiskundžiantiesiems virškinimo sutrikimais nėra tinkamas pasirinkimas, nes, jų valgant, išsiskiria itin daug skrandžio sulčių.

Tinka papajos. Jose esantis baltymus skaidantis fermentas padės geriau suvirškinti mėsą, paukštieną, kiaušinius. Mitybos racione turi būti ir ananasas, kurio fermentai pagelbės virškinant ir apsaugos nuo rūgimo procesų, ypač tiems, kas mėgsta valgyti mišrų, t. y. turintį angliavandenių, riebalų ir baltymų, maistą.

Jeigu skundžiatės virškinamojo trakto sutrikimais, rečiau rinkitės citrusinius vaisius: greipfrutus, apelsinus, mandarinus. Juose esanti rūgštis skatina išsiskirti daugiau skrandžio sulčių nei įprastai, o šios nukeliauja į stemplę ir sukelia rėmenį.

Dažniau valgykite raudonųjų burokėlių bei grūdinių patiekalų, kuriuose esančios medžiagos palaiko tinkamą rūgštinę terpę skrandyje bei padeda skaidyti baltymus ir riebalus.

Cukrus sudirgina skrandį ir stemplę

Skrandžio gleivinei ypač kenkia kava, išgerta vietoj pusryčių ar pietų. Kofeinas turi blogą įprotį susilpninti skrandžio sfinkterio raumenis, todėl rūgštis be vargo patenka į stemplę, tad jus vėl kankina rėmuo. Kava iš esmės yra didelio rūgštingumo šaltinis, tad kur kas sveikiau gerti juodąją bei žaliąją arbatas.

Kuo rečiau valgykite riebaus maisto, taip pat rūkytų gaminių. Juose ne tik daug riebalų, bet ir apstu krakmolo, o tai lėtina virškinimo procesus ir taip skatina atsirasti rėmenį. Beje, aštrus maistas taip pat išprovokuoja rėmens atsiradimą.

Į mitybos racioną įtraukite pieno produktų, ypač kefyrą, jogurtą. Juose gausu probiotikų, vadinamųjų gerųjų bakterijų, be kurių vargiai apsieitų žmogaus žarnynas.

Maistą pagardinkite prieskoniais, ypač imbieru. Jis efektyviai stimuliuoja virškinimą, palaiko žarnyno tonusą, suaktyvina virškinimo sultis bei neutralizuoja rūgštis. Skrandžio spazmus, sutrikus virškinimui, veiksmingai malšina pipirmėtė.

„Pamirškite užkandžiavimą prie kompiuterio, televizoriaus, skaitant knygas, – perspėja gydytoja. – Tai, ką dažniausiai renkatės, tėra nepilnavertis maistas – traškučiai, sumuštinis, saldumynai. Atsisakykite saldžių pagundų – saldainių, sausainių, pyragų. Cukrus sudirgina skrandį ir stemplę bei skatina išsiskirti skrandžio sultis. Be to, skrandžiui reikia daug pastangų, kad jis visa tai įsisavintų, todėl mūsų kasa priversta nuolat patirti stresą bei įtampą.

Jei jus vargina rėmuo, venkite ir šokolado, kuris kenkia skrandžio sfinkteriui.

Daugiau dėmesio sau

Visiškai išvengti streso vargu ar įmanoma, tačiau būtina stengtis jį sumažinti. Nes kai dirginama nervų sistema, kartu kenkiama ir maisto įsisavinimui. Laikytis ne tik darbo, bet ir poilsio režimo: laiku keltis ir laiku eiti miegoti. Miegant galvūgalis turi būti pakeltas. Pavalgę tuoj pat nesilankstykite ir neikite gulti.

Jeigu jau nusprendėte pakeisti gyvenimo būdą, užsibrėžkite tikslą atsisakyti žalingų įpročių. Nikotinas, alkoholis, o ypač juose esantys toksinai, suardo net ir pačius tvirčiausius skrandžius, išbalansuoja žarnyno veiklą.

Kasdien skirkite bent pusvalandį aktyviam poilsiui, ypač jeigu valandų valandas prasėdite prie kompiuterio, televizoriaus. Prie tinginystės greitai pripranta ne tik pats žmogus, bet ir jo organai, dėl to sutrinka skrandžio motorika.

Jūsų dėvimi drabužiai neturėtų būti siauri, nes nuolat spaudžiama diafragma savo ruožtu spaudžia skrandį, turinys iš dvylikapirštės žarnos keliauja į skrandį ir jį erzina.

195751-o.jpg

Specialisto komentaras
Kodėl nereikėtų bijoti endoskopinių tyrimų?

Komentuoja „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja gastroenterologė Akvilė Grikšienė:

– Nemalonūs pojūčiai virškinamajame trakte iš tiesų gali būti streso, netinkamos mitybos padarinys. Tačiau norėčiau priminti, kad tie patys simptomai gali pasireikšti, sergant rimtesnėmis ligomis: opalige, celiakija, storosios žarnos divertikulioze, uždegiminėmis žarnų ligomis ir kt. Svarbu jas laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti.

Tam padeda šiuolaikiniai endoskopiniai stemplės, skrandžio, žarnyno tyrimai, taip pat pilvo organų echoskopija, įvairūs laboratoriniai tyrimai. Pavyzdžiui, Helicobacter pylori bakteriją, kuri sukelia opaligę ir lėtinį gastritą, mūsų klinikoje galima nustatyti iš veninio arba piršto kraujo.

Pastebėjau, kad žmonės labai baiminasi endoskopinių virškinamojo trakto tyrimų. Endoskopinį žarnyno tyrimą, fibrokolonoskopiją, dažniausiai atliekame su premedikacija. T. y. suleidžiame pacientui raminamųjų vaistų – tokiu atveju žmogus daug geriau toleruoja procedūrą. Kartais tenka premedikuoti pacientus, atliekant stemplės ir skrandžio endoskopinį tyrimą. Tačiau tai pasitaiko pakankamai retai: nors tyrimas ne iš maloniųjų, sukelia diskomfortą, tačiau nėra skausmingas ir trunka iki kelių minučių (jeigu nereikia papildomų manipuliacijų).

Endoskopinė tarnyba mūsų klinikoje – aukščiausio lygio. Už tai pacientų vardu derėtų padėkoti klinikos direktoriui Tadui Kondratavičiui, kuris, pasinaudojęs Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondo lėšomis, įsigijo vieną moderniausių japonų gamybos „Olympus“ aparatą.

Šis aparatas turi unikalią savybę NBI (siauros juostos gavimo funkcija). Dėl šios savybės specialus apšvietimas, pasižymintis ypatinga vaizdo kokybe, padeda rasti pakitimų ir suteikia galimybių nustatyti ankstyvąsias storosios žarnos, stemplės, skrandžio vėžio ligas. Aparato vamzdeliai, skirti kūno ertmių apžiūrai, yra lankstūs, ploni, jų manipuliacija labai gera.

Aparatu ne tik atliekami tyrimai, bet ir stabdomas žarnyno bei skrandžio kraujavimas, traukiami svetimkūniai. Taip pat atliekamos biopsijos, kurios siunčiamos tyrimams.

Endoskopinių virškinamojo trakto tyrimų nereikėtų vengti, mat, juos atlikę, galime diagnozuoti ir priešvėžines ligas – polipus ir juos pašalinti to paties tyrimo metu.

Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl refliukso, funkcinių skrandžio ir žarnyno sutrikimų. Esu už gydymą mitybos korekcija, jeigu tik paciento būklė leidžia. Vaistų išgerti visuomet spėsime.

senojo-boksto-klinika-2.jpg

„Senojo bokšto“ klinika
Tilžės g. 11, Šiauliai (šalia senojo televizijos bokšto)
(8 41) 553 418, 8 687 00 600
www.sbklinika.lt

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt