M. Skuodis: tarp Baltijos šalių ir Vakarų traukinių jungtys tarpukariu buvo geresnės negu dabar

20211215-125418
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad traukinių susisiekimo klausimu šiuo metu yra daromi teigiami žingsniai, o vienas iš jų – maršrutas iš Vilniaus į Rygą. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų traukinių susisiekimas tarp Baltijos šalių ir Vakarų buvo geresnis negu dabar.

„Tarpukariu Kauną, Berlyną, Rygą ir Taliną jungė keturi traukiniai per dieną. (...) Tarp Baltijos šalių ir Vakarų jungtys tarpukariu buvo geresnės negu dabar. Deja, turime sovietinį paveldą, kitokias vėžes ir per atkurtos Nepriklausomybės pirmuosius dešimtmečius keleivių vežimas, jungtys su Vakarais traukiniais tikrai nebuvo prioritetas“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo M. Skuodis.

Vis tik politikas tikino besidžiaugiantis maršrutu Vilnius–Ryga bei įvairiomis nuomonėmis dėl jo viešojoje erdvėje. Anot jo, rezonansas buvo stebinantis, o susisiekimą tarp Baltijos šalių sostinių reikia dar labiau plėtoti.

„Mane nustebino tas rezonansas, mes nesitikėjome, atrodo kartais atidarome kelią, didelį, naują kokį objektą, kuris turi poveikį visam regionui ir nėra jokio dėmesio, nei žiniasklaidoje, nei reakcijų tarp žmonių“, – sakė ministras.

„Per pirmąsias dvi savaites, kai išgirdau, kad buvo parduota 5 tūkst. bilietų aš tikrai esu stipriai nustebęs ir tai reiškia, kad su tuo maršrutu yra pataikyta į poreikius. Natūralu, kad jį reikia plėtoti, reikėtų ir antro traukinio, kuris paraleliai tuo pat metu prasilenktų, vienas važiuotų į Rygą, kitas iš Rygos, mums reikia maršrutą išplėsti iki Talino ir labai tikiuosi, kad tai artimiausiais metais bus įmanoma padaryti“, – tvirtino jis.

M. Skuodis tikino, kad šiais metais yra galimybė, jog latviai ir estai susitars dėl traukinių maršruto tarp Talino ir Rygos, tačiau dar nėra iki galo aišku, kada minėtu keliavimo būdu bus galima pasiekti Estijos sostinę iš Vilniaus.

„Pagal tą informaciją, kurią turiu, kadangi tai derybos tarp kitų šalių ir mes joms tiesioginės įtakos neturime, tai vis dėlto yra įmanoma, kad rudenį galbūt startuotų traukinys tarp Talino ir Rygos, o jeigu jis startuotų, mums tik reiktų suderinti tvarkaraščius ir keliauti tolyn“, – teigė Vyriausybės narys.

„Nesu tikras, negaliu to pažadėti. Maršrutą į Rygą žadėjome, nes kėlėme tokį tikslą, bet tikrai dedame pastangas. (...) Ryga yra simbolinis startas“, – pabrėžė jis.

Dėl „Rail Baltica“ statybos turi priekaištų projektą koordinuojančiai įmonei

Kalbėdamas apie tarptautinį geležinkelio projektą „Rail Baltica“, ministras tikino matantis galimybių projektą paspartinti. Jis reikalavo iš bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ „didesnio tempo“, nes galimybės darbus atlikti greičiau yra.

„Daromi tam tikri žingsniai (...), bet noriu ir reikalauju iš bendros trijų šalių įmonės ir „Lietuvos geležinkelių“ didesnio tempo, kalbant apie įvairiausius viešuosius pirkimus ir t. t. Projekto laiką visose Baltijos šalyse ištempė bendros mūsų (Baltijos šalių) įmonės darbas. Deja, jai Lietuva neturi lemiamos įtakos, nes jos akcininkės ir kitos dvi Baltijos šalys“, – dėstė M. Skuodis.

„Reikia pasakyti atvirai, bendra įmonė savo laiku nesuvaldė projektavimo darbų kontrakto su viena užsienio įmone. Jau galėtume statyti bėgius ir iki Panevėžio, ir nuo Panevėžio iki Latvijos, bet to projekto dar neturime. Tikiuosi, kad šiais metais pozityvių žingsnių bus daugiau, kad tempas dar labiau spartėtų, nes visos sąlygos tam yra“, – viltį išreiškė politikas.

Tvariam kelių finansavimui ateityje reikia didesnių valstybės biudžeto pajamų

Kalbėdamas apie tvarų kelių finansavimą būsimiems metams, M. Skuodis akcentavo didesnių valstybės biudžeto pajamų poreikį. Anot jo, vinjetės ar elektroninės kelių rinkliavos sistemos („e-tolling“) lėšos esmės šiuo klausimu nepakeistų.

„Ar e-tolling, ar dabartinės vinječių sistemos – iš esmės nekeičia. Atsakymas yra valstybės biudžeto pajamos. Mes galime turėti atskirus finansavimo šaltinius konkretiems objektams, pavyzdžiui, karinio mobilumo lėšos, papildomas ES finansavimas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, kas yra neišbandyta, bet ką bandome išbandyti. Bet tai tėra taškiniai objektai“, – tvirtino ministras.

„Bendrai būklei išlaikyti reikia didesnio biudžetinio finansavimo, o tam valstybei reikia didesnio biudžeto, didesnių pajamų“, – sakė jis.

Dabartinis Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas neatitinka realijų ir neturėtų stovėti

Dabartinio Vilniaus oro uosto (VNO) atvykimo terminalo pastatas, ministro teigimu, neatitinka oro uosto poreikių ir jeigu paveldosaugos klausimai neribotų sprendimų – jo neturėtų būti. Tuo tarpu šiuo metu statomas naujas VNO išvykimo terminalas, pasak politiko, turėtų keleivių pralaidumą padidinti du kartus.

„Mūsų dabartinis oro uosto atvykimo terminalas neatitinka realijų. Turime didesnį keleivių skaičių, negu oro uostas yra suprojektuotas aptarnauti ir iš to turime įvairiausių iššūkių, tiek spūsčių, tiek saugumo iššūkių, tad apskritai kalbant apie aviacijos plėtrą, naujasis terminalas mums leis padidinti keleivių pralaidumą du kartus, kas yra labai svarbu. Leis sukurti visiškai kitas komforto sąlygas keleiviui“, – teigė M. Skuodis.

„Kitą savaitę pristatysime ir tolesnius planus, juose bus kai kas ir apie naujo terminalo statybas. Ir pristatysime kaip planuojame pertvarkyti dabartinį terminalą. Mano asmenine nuomone dabartinis Stalino laikais statytas terminalas neturėtų ten stovėti, bet kadangi esame apriboti paveldo, tai minimum kas bus – tas fasadas bus išfunkcintas ir nenaudojamas oro uosto reikmėms“, – aiškino jis.

Dėl dalyvavimo EP rinkimuose atsakymą padės rasti Laisvės partijos bendruomenė

Ministro pavardę galima išvysti Laisvės partijos kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąraše. Vis tik politikas tikino dar nepriėmęs galutinio sprendimo, o tai, ar jis dalyvaus rinkimuose, priklausys nuo to, kaip jį išreitinguos Laisvės partijos bendruomenė ir simpatikai.

„Mano prioritetas numeris 1 šiais metais, šalia projektų, kurie yra pradėti, tai Utenos plentas. Kai matysiu vykstančius darbus, o tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsime gerų žinių, jog plentą galėtume užbaigti 2025 m., tada galėsiu ramiai palikti ministeriją, man tai be galo svarbu“, – pabrėžė M. Skuodis.

„O kalbant apie EP rinkimus, esu sąraše, kuris bus reitinguojamas ir tai yra mano tam tikras klausimas, visai bendruomenei, tiek Laisvės partijos, tiek simpatikams, kurie lygiai taip pat galės reitinguoti, ar turėčiau dalyvauti rinkimuose. Kai jie padės man atsakyti į tą klausimą, tada matysime“, – pažymėjo jis.