Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Rail Baltica“ bus ne tik tada, kai Lietuva turės bėgius, bet kada Lenkija prieis su savo bėgiais iki Lietuvos sienos. Ir ta data, kurią mums Lenkija indikuoja, yra 2028 m. Tais metais turime turėti visus bėgius iki pat Lenkijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Skuodis.
„Kalbant apie jungtis iki Panevėžio, mes jau statome ir 2025–2026 m. ten viskas bus paruošta. Iki Lenkijos pusės baigiame planuoti teritorijas, pradėsime projektuoti, žemę išpirkinėti, visas pagrindas tuo laikotarpiu susijungti su bėgiais“, – pažymėjo jis.
Ministras akcentavo, kad darbai „Rail Baltica“ projekte vyksta lėtai dėl to, kad tai yra pirmasis plyno lauko geležinkelių projektas atkurtos Nepriklausomybės laikotarpiu. Taip pat, jis akcentavo žemės išpirkimo klausimus bei projektuotojų ir rangovų darbą.
„Turime pasakyti, kad ir mastas projekto tokio dydžio, jog rangovai nėra pajėgūs padaryti to vienu metu. Kartais ir kelininkai yra susirūpinę, nes vienu metu įgyvendiname milžiniškus infrastruktūros projektus – „Via Baltica“, kiti karinio mobilumo projektai. Lygiai taip pat startuoja daug faktinių darbų su „Rail Baltica“. Realiai tos pačios įmonės darbus atlieka, o su darbuotojų skaičiumi Lietuvoje yra iššūkis, visose srityse“, – aiškino Vyriausybės narys.
„Darome viską, kad susijungtume vienu metu ir labai glaudžiai su Lenkijos puse koordinuojamės, kai kuriuos darbus net planuojame daryti kartu. Kad pvz. lenkai už mus padarytų kai ką ir pan.“ – tvirtino jis.
Politikas taip pat užsiminė, kad Lietuvoje šiuo metu jau yra statomi bėgiai, sankasos, jungiamieji keliai nuo Kauno iki Latvijos sienos, kai tuo tarpu kaimyninės šalys dar tik stato stosi arba pavienius objektus. Anot jo, Lietuva vykdant „Rail Baltica“ projekto darbus yra išsiveržusi į priekį.
„Kai pradėjau dirbti, mes susidūrėme su dideliais vėlavimais. Viena iš to priežasčių, bendros trijų Baltijos šalių įmonės, kuri atsakinga už „Rail Balticą“, nesugebėjimas suvaldyti kontrakto su projektuotojais, kurie projektuoja vėžę nuo Kauno iki Talino. Deja, projektas dar yra nepabaigtas.
Dėl tos priežasties reikia aiškiai pasakyti, kad tos įmonės vadovybė jau yra kita“, – tikino M. Skuodis.
„Tiek bendra įmonė, tiek patys „Lietuvos geležinkeliai" vis daugiau darbų stengiasi padaryti pas save viduje. Deja, reikia apgailestauti, kad rinka nepajėgi greitai padaryti visų darbų ir kokybiškai. Nei su teritorijų planavimu, nei su projektavimu. Tada rangovai negali sėkmingai dirbti“, – akcentavo politikas.
Galiausiai M. Skuodis teigė, kad jau yra padaryta daug darbų, jog „Rail Baltica“ projektas būtų įgyvendintas kaip įmanoma greičiau.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
