M. Skuodis ragina spartinti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje

Lietuva

Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

256451

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, penktadienį susitikęs su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių įmonių vadovais, paragino paspartinti europinės geležinkelio linijos tiesimo darbus Lietuvoje, siekiant kuo greičiau sujungti Lietuvą ir Baltijos šalis su Vakarų Europa, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.

Su projekto vystytojais – AB „Lietuvos geležinkelių“ , AB „LTG Infra“ vadovais, bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ valdybos ir Stebėtojų tarybos atstovais – ministras kalbėjosi apie „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo pažangą, veiklų statusą ir artimiausius su projektu susijusius darbus.

„Dabartiniame geopolitiniame kontekste būtina įvertinti visas galimybes, kaip iš esmės paspartinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje. Turime sutelkti visas pastangas, kad būtų laikomasi sutarto darbų grafiko ir galėtume kuo greičiau atidaryti pirmąsias atkarpas – iki 2024 m. pabaigos matytume artėjančią sankasos statybų pabaigą tarp Kauno ir Panevėžio ir būtume pasiruošę statyboms atkarpose nuo Kauno iki Vilniaus, taip pat iki Lenkijos sienos“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Ministras nurodė, kad sėkmingam ir savalaikiam „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui būtų skirtas maksimalus visų už jo įgyvendinimą atsakingų institucijų dėmesys. Pasak ministro, siekiant didinti šio projekto parengtumo lygį, pasiruošti statyboms ir laiku atlikti visus darbus, projektą Lietuvoje vykdančios ir koordinuojančios bendrovės turėtų tam skirti būtinus žmogiškuosius ir kitus resursus, sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

„Negalime sau leisti jokio atsipalaidavimo. Atkarpos Lietuvoje turi pradėti veikti kuo anksčiau, nelaukiant viso projekto pabaigos“, – susitikime kalbėjo ministras.

Šiemet numatoma tęsti tiek pagrindinės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos teritorijų planavimo procedūras ruožuose Kaunas–Vilnius, Kauno geležinkelio mazgas bei Jiesia (Kaunas)–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena, tiek regioninės reikšmės objektuose. Taip pat planuojama pasirašyti sutartis dėl pagrindinės linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir projektavimo paslaugų.

2023 m. ketinama pasirašyti projektavimo sutartis ir Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depams, Kauno keleivinės stoties teritorijos infrastruktūrai, Vilniaus geležinkelio mazgui bei regioninėms stotims ir jų jungtims atkarpoje Kaunas–Vilnius.

Be to, stipriai augs geležinkelio statybos apimtys brandžiausiame „Rail Baltica“ ruože Kaunas– Lietuvos ir Latvijos valstybių siena: Jonavos rajone bus statoma geležinkelio sankasa, inžineriniai statiniai, privažiuojamieji keliai automobiliams, geležinkelio tiltas per Neries upę.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Balticos“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt