Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Kaip ministras ir kaip asmuo, kuris yra kelių naudotojas, aš pilnai pritariu („Lietuvos kelių“ pozicijai – ELTA). Tuos skaičius, kuriuos turiu prieš savo akis, aš matau, kad 40 procentų kelių neatitinka kokybės reikalavimų. Skaičius yra tragiškas ir kas dar blogiau, lyginant su laikotarpiu prieš metus, mums situacijos kol kas nepavyko stabilizuoti“, – interviu Eltai metu teigė M. Skuodis.
Ministras aiškino, kad prieš metus prastos būklės keliai sudarė 38 proc., dabar tokių yra 40 proc. ir to pasekmės yra akivaizdžiai matomos.
„Mūsų įmonė „Kelių priežiūra“ praeitą žiemą per tris mėnesius, gruodį, sausį ir vasarį, duobių lopymui sunaudojo praktiškai 800 proc. daugiau asfalto, negu laikotarpiu prieš metus. Todėl, mes turime tokią situaciją, nes metai iš metų, visos Lietuvos Vyriausybės, neišskiriant nei vienos, neskyrė pakankamai dėmesio kelių būklei išlaikyti”, – tvirtino jis.
Politikas aiškino, kad strateginiai projektai yra įgyvendinami ir galima pagirti praėjusią Vyriausybę, nes ji daug dėmesio skyrė žvyrkeliams ir labai daug kilometrų kelių regionuose buvo sutvarkyta, tačiau finansavimas keliams nėra didelis.
„Kai tavo finansavimas nėra didelis ir tu dėlioji tik jo apimtyje prioritetus, ar strateginiams objektams, ar žvyrkeliams, ir neskiri dėmesio kelių būklei, prieiname prie tokios situacijos, kai visi važiuojame ir esame baisiai pasipiktinę”, – aiškino M. Skuodis.
Jis tvirtino, kad šiuo metu bandoma pasiekti pokyčių didinant finansavimą kelių būklei gerinti iš esmės. Anot M. Skuodžio, šiais metais finansavimas kelių būklei, paprastiesiems remontams, įvairiais pjūviais žiūrint, yra padidintas keturis kartus, bet to nepakanka.
„Mes priėjome prie tokios situacijos, kur, aš neslėpsiu, nepavyksta būklės stabilizuoti. Bet situacija yra tokia, kokia yra, šioje vietoje mes nenuleidžiame rankų, ieškome visų finansavimo šaltinių, kreipiamės ir dėl karinio mobilumo, ir gauname finansavimą papildomai iš Europos Sąjungos fondų, naudojame ES investicijas, bet priėjome prie to, prie ko priėjome“, – tvirtino ministras.
Nors politikas tikino, kad keliams yra reikalingas didesnis finansavimas, iš kitos pusės jis teigė puikiai suprantantis valstybės prioritetus, kai kyla iššūkių su energetika ir valstybė negali padėti tiek verslams, tiek gyventojams ir tuo pačiu metu skirti dėmesį keliams.
„Kaip ministras, nesu patenkintas šia situacija ir kiekvieną duobę jaučiu važiuodamas, anksčiau to nejausdavau. Tikrai situacija nėra gera, bandome ją dabar stabilizuoti orientuodamiesi į būklę, griūvančius tiltus, kad jie nesugriūtų pirmiausia, į jų tvarkymą ir tuo pat metu su tuo finansavimu viską padaryti, kad atlieptų gyventojų lūkesčius neįmanoma. Įmanoma tik skirti dėmesį tam, kas šiuo metu dega ir kur yra problematiškiausia situacija”, – sakė M. Skuodis.
ELTA primena, kad asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti. Eltos gautame rašte, skirtame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Ekonomikos komiteto bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariams teigiama, kad akivaizdu, jog šalies kelių būklei bei priežiūrai užtikrinti numatyto finansavimo tikrai neužteks.
„Lietuvos keliai“ ragina Seimą Kelių priežiūros ir plėtros programai 2023 m. skirti 700 mln. eurų, t.y., 157 mln. eurų daugiau nei buvo skirta 2022 m.
Šiais metais Lietuvos keliams skirta 543,2 mln. eurų KPPP lėšų, iš jų 363,9 mln. eurų – valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti, taisyti ir prižiūrėti.