M. Navickienė: išmokos ukrainiečių apgyvendinimui nereikėtų lyginti su skiriama migrantams

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

209810

Išmokos, skiriamos už karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimą, nereikėtų lyginti su išmokomis išvykstantiems neteisėtiems migrantams, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Jai paskelbus apie 150 eurų išmokas už ukrainiečių apgyvendinimą, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga šią priemonę pavadino pasityčiojimu.

„Šiandien matome, kad apgyvendinimo vietų trūksta ir žmonių srautai, kurie bėga į Lietuvą, nemažėja, todėl siekdami visiems užtikrinti orias galimybes apsigyventi namuose, teikiame šią paskatą, kurią galėtų gauti visi Lietuvos gyventojai, sutikę priimti į savo namus bėgančius nuo karo pabėgėlius“, – apie pasiūlytą išmoką pirmadienį žurnalistams sakė M. Navickienė.

A. Veryga tuo tarpu svarstė, ar teikiama parama „nėra labiau panaši į pasityčiojimą“ ir priminė, kad neteisėtiems migrantams, sutikusiems išvykti iš Lietuvos, buvo skiriama po 1 tūkst. eurų ir nuperkami lėktuvo bilietai.

„O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime pinigų duoti nekyla ranka?“, – feisbuke klausė parlamentaras.

M. Navickienė nurodė, jog pavieniai žmonės apgyvendinami retai, todėl už kiekvieną papildomą ukrainietį skiriant dar po 50 eurų, susidaro didesnė suma.

„Vidutiniškai jeigu paskaičiuoti turbūt labai retu atveju tik vienas žmogus apsigyvena tam tikrame būsto plote, vis tiek skaičiuojama šeimos ir šeimos paprastai būna trys-penki asmenys, kartais ir daugiau. Tai mes tikrai neuždedame jokių „lubų“, kuriomis būtų uždengiama viršutinė riba“, – sakė ministrė.

Pasak jos, skiriama suma paskaičiuota pagal būsto nuomos kompensacijos dydžius, taikomus Vilniuje.

„Manome, kad lyginti neteisėtą migraciją ir nuo karo bėgančius pabėgėlius turbūt savaime nėra visiškai korektiška, todėl, kad vienu atveju mūsų tikslas buvo ir apsaugoti sieną, ir, žinant, kad tai buvo hibridinė ataka prieš Lietuvą, valdyti tuos srautus, kurie kerta neteisėtai sieną į Lietuvą. Šiuo atveju mes turime visiškai kitą situaciją“, – kalbėjo M. Navickienė.

Ministrė pabrėžė, jog pirmiausia siekiama ukrainiečių integracijos ir savarankiškumo.

„Net ir esant šiai paskatai, tikslas yra, kad šie žmonės kuo greičiau integruotųsi į darbo rinką ir galėtų patys savimi pasirūpinti. Dėl to ilgalaikio apgyvendinimo planai yra su savivaldybėmis dabar organizuojami tokiu būdu, kad kuo arčiau tų vietų, kur yra daugiau laisvų darbo vietų, švietimo įstaigų ir oresnės apgyvendinimo sąlygos, tas savivaldybes ir prioritetizuojame“, – sakė ji.

„Tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina išmoka trims mėnesiams, kuri galiotų, yra ir padėka, ir papildoma paskata. Tai aš tikrai nesiūlyčiau lyginti šių tarpusavyje dalykų“, – pridūrė ministrė.

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį.

Planuojama, kad kompensacijos būtų mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai, ir ne ilgiau trijų mėnesių.

Registruotis apgyvendinti ukrainiečius gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys gyvenamosios, sodų, viešbučių, gydymo paskirties apgyvendinimo vietas.

Sprendimas šiuo metu derinamas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašys jį artimiausiu metu.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi beveik 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 10,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai. 

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt