M. L. Rėzos premija skirta nykstančios kuršininkų kalbos tyrinėtojai D. Kiseliūnaitei

20231201_110929_227
Lietuva
Asmeninio arch. nuotr.
Etaplius.LT Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Penkioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta Daliai Kiseliūnaitei.

Kaip pranešė savivaldybė, premija mokslininkei skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, pamario etninės kultūros ir kalbos paveldo puoselėjimą.

Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti pateikė Nidos evangelikų liuteronų parapija. Šiai kandidatūrai vienbalsiai pritarė Neringos savivaldybės istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisija.

Anot Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, mokslininkės pasiekimai ypatingai reikšmingi Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui.

„Ši premija tarsi mūsų bendruomenės padėka už Neringai ir Kuršių nerijai svarbius darbus. Esame dėkingi gerbiamai profesorei už darbus tiriant, saugant ir visuomenei pristatant nykstančią kuršininkų kalbą, už rūpinimąsi Kuršių nerijos kultūriniu paveldu“, – sakė meras. 

D. Kiseliūnaitė – tarptautiniu lygiu pripažinta baltistė, tirianti Mažosios Lietuvos etninę kultūrą ir kalbą: tarmes, tautosaką, senųjų raštų ir giesmių kalbą, vardyną.

Kaip skelbiama, ypač svarbūs jos nuopelnai tiriant Kuršių nerijos etninės kultūros ir kalbos raidą, ji yra nykstančios kuršininkų kalbos žinovė, daug metų nuosekliai dokumentuojanti šios kalbos faktus ir taip praturtinanti bendrus baltų kalbos tyrimus.

D. Kiseliūnaitė yra tarptautinio nykstančių kalbų fondo (Foundation for Endangered languages) narė, tarptautinėse konferencijose pristatanti kuršininkų kalbą daugelio šalių mokslo bendruomenei.

2016-aisiais jos vadovautas tarptautinė mokslininkų grupė suskaitmenino Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninės kultūros archyvą, kurio dėka tapo prieinamos gausios įvairių laikotarpių ir įvairiuose kraštuose išleistos publikacijos apie Kuršių nerijos kalbą, kultūrą, istoriją, be to, ten sukaupta itin vertingos archyvų medžiagos, filmų garso įrašų, rankraščių, nuotraukų, žemėlapių. Archyvu gali naudotis visi suinteresuoti asmenys.

Šio archyvo sudarymo metu gimė vis didesnio populiarumo sulaukiantis režisieriaus Arvydo Baryso dokumentinis filmas apie kuršininkų kalbą „Išbarstyti žodžiai“, kurio kūrime didelį vaidmenį atliko D. Kiseliūnaitė.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvių kalbos institutas išleido mokslininkės monografiją „Kuršių nerijos kuršininkų kalba. I dalis. Fonetika ir fonologija“, kurioje pateiktas pradinis Kuršių nerijos kuršininkų kalbos fonetinių ir fonologinių ypatybių tyrimas. Jis atliktas remiantis mokslininkės surinktais garso įrašais, kurių didžiąją dalį sudaro 1980-2014 metų išeivijoje surinkta medžiaga iš Kuršių nerijos gyventojų, kurių gimtoji kalba buvo kuršininkų – latvių kalbos geolektas.

Profesorė taip pat atliko didžiulį darbą parengdama ir išleisdama kompaktinę plokštelę „Giedok, tu mano siela“, kurioje pateiktas autentiškas (folklorinis) ir chorinis XVI-XX amžių lietuviškų protestantiškų giesmių paveldas kaip vientisas kultūrinis reiškinys.

Daugelį metų premijos laureatė vargonuoja Nidos evangelikų-liuteronų bažnyčioje liturginių apeigų metu, yra aktyvi neringiškių evangelikų-liuteronų bažnytinės bendruomenės narė.

Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, 1776 metų sausio 9 dieną gimęs Martynas Liudvikas Rėza laikomas vienu iškiliausių pasaulietinės lietuvių kultūros puoselėtojų bei lietuvių tautosakos mokslo pradininku. Penkioliktosios jo vardo premijos, kurios dydis 3 tūkst. eurų, įteikimo iškilmės vyks sausio mėnesį, minint 247-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines.