M. Dubnikovas: Baltarusijos sprendimas stabdyti importą neturės jokios įtakos Lietuvai

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad Baltarusijos sprendimas įvesti sankcijas importui iš Lietuvos mūsų šaliai įtakos neturės, nes prekybiniai ir verslo santykiai su A. Lukašenkos režimu yra praktiškai nutraukti.

„Iš esmės Lietuvai tai neturės jokio įtakos dėl to, kad prekybiniai ir verslo santykiai su šia režimo šalimi yra praktiškai nutraukti. Bendrai ekonomikai įtakos neturės, sektoriams irgi neturės. Bus be abejo įmonių, kurioms bus sunku, nes jos kažkodėl vis dar užsiima verslu su Baltarusija“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

„Atskirų negatyvių istorijų tikrai bus ir gali būti, bet bendrai paėmus Lietuvai tai įtakos nepadarys“, – pažymėjo jis.
Anot M. Dubnikovo, paradoksalu, tačiau Baltarusijos sprendimas gali leist dar geriau veikti įvestos europinėms sankcijoms. O A. Lukašenkos režimas, anot jo, dar stipriau izoliuojasi nuo civilizuoto pasaulio.

„Dėl tokio draudimo gali geriau sankcijos veikti, kaip bebūtų paradoksalu. Nutrūksta dar viena gija, ir tai vertinčiau pozityviai, nes turėti santykius su Baltarusija mes neturime prabangos, o, kad jie nusitraukė iš savo pusės, mums tiesiog reikia mažiau priimti sprendimų“, – sakė ekonomistas.
„Izoliuojasi Baltarusija dėl to, kad turi savo valdymo režimą ir draugauja su dar labiau kriminaliniu režimu Rusijoje. Ji lieka nuošaly viso civilizuoto pasaulio ir su kiekvienu tokiu žingsniu ta izoliacija didėja“, – aiškino jis.

Ekonomistas tikino, kad didžioji dalis Lietuvos transporto verslo taip pat neturėtų nukentėti, nes dauguma sektoriaus įmonių yra pilnai orientuotos į Vakarus. O tie, kas darė verslą su Rusija ir Baltarusija, pasak jo, rizikas žinojo ir jos ėmė realizuotis.

„Didžioji dalis Lietuvos transporto verslo jau yra pilnai vakarietiška, į Vakarus orientuota. Dalis smulkių vežėjų turi santykį su Rusija ir ta Azijos dalimi, per kurią galimai gali judėti įvairios prekės į tą pačią Rusiją. Nuogąstavimų turėti galima, bet visi, kas daro verslą su Baltarusija, per Baltarusiją, su Rusija, per Rusiją rizikas žino“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

„Dabar sakyti, kad kažkas pasikeitė, tai niekas nepasikeitė, tiesiog tos rizikos realizuojasi, o prieš tai buvo dirbama dėl to, kad gaunamos didesnės maržos negu įprastos ir buvo prisiimama rizika. Rizika realizuojasi, kas tą darė, jiems yra nemalonu, bet tokia yra realybė“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad Baltarusija ketvirtadienį pareiškė, jog ima blokuoti įvairių prekių importą iš Lietuvos keršydama už tai, kad kaimynė uždarė dar du pasienio kontrolės punktus.

Lietuva, kurioje prieglobstį randa daug baltarusių opozicijos aktyvistų ir kuri ištikimai remia Ukrainą, kovo pradžioje uždarė du sienos perėjimo punktus po to, kai pernai saugumo sumetimais jau buvo uždaryti kiti du kontrolės punktai.

Baltarusija teigė, kad naujasis importo draudimas taikomas įvairioms prekėms, įskaitant maistą ir alkoholį, drabužius, buitinę techniką, automobilių dalis ir statybinę įrangą.

Šis žingsnis „yra atsakas į Lietuvos sprendimą sustabdyti prekių, transporto ir žmonių srautus dviejuose pasienio kontrolės punktuose“, sakoma Baltarusijos vyriausybės pareiškime.

Lietuvos ryšiai su Baltarusija daugelį metų buvo įtempti, tačiau dar pablogėjo po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie, pasak oponentų, buvo suklastoti.

Lietuvos pasieniečiai teigia, kad pernai sieną kirto beveik 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – maždaug 50 proc. daugiau nei 2022 metais.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos buvo 2,2 mlrd. eurų ir ši šalis buvo 14-oje vietoje tarp Lietuvos prekybos partnerių.

Lietuvos eksportas tais metais sudarė 1,45 mlrd. eurų (10 vieta tarp eksporto rinkų), lietuviškos kilmės eksportas siekė 78,2 mln. eurų. Importas iš Baltarusijos 2022 m. sudarė 769,5 mlrd. eurų (18 vieta tarp importo rinkų).

Nurodoma, kad Baltarusija apskritai daugiausiai importuoja žalią naftą, gamtines dujas, automobilius, transporto priemonių dalis, supakuotus vaistus ir transliavimo įrangą. Iš Lietuvos į Baltarusiją 2022 m. daugiausiai eksportuota antžeminių transporto priemonių (43 proc. viso eksporto), farmacijos produktų (8 proc.).